Stresas, depresija ir nerimas

Gyvename įtemptą kasdienį gyvenimą. Gyvenimo tempas verčia skubėti, kovoti, sielotis dėl neišsprendžiamų problemų, liūdėti, konfliktuoti. Ir tikriausiai nedaugelis iš mūsų susimąsto, jog vos ne kasdien susiduriame su situacijomis, kurias galima būtų pavadinti “stresinėmis”. Žodį “stresas” girdime dažnai. Jis tapo tarsi neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau turbūt retai susimąstome, ką gi iš tikrųjų šis žodis reiškia.
Žodis “stresas” reiškia įtampą. Tai žmogaus fiziologinė reakcija į nepalankių išorinio ar vidinio pasaulio veiksnių – stresorių – neigiamą poveikį. Stresoriais gali būti įvairūs mechaniniai, fiziniai, terminiai, biologiniai, cheminiai bei dvasiniai poveikiai. Stresai – nuolatiniai šiuolaikinio žmogaus palydovai, nes mes linkę persitempti, mat mūsų poreikiai ir norai pernoksta galimybes. Tačiau juk be to nei atsiras žmogus, nei visuomenė negalėtų progresuoti. Iš visų išvardintų stresorių mūsų amžiaus žmogų labiausiai veikia dvasiniai, emociniai. Juos sukelia emociogeniniai faktoriai; nelaimė, neapykanta, nuoskauda, šiurkštus žodis, netikėtos kliūtys. Emocinio streso vystymuisi įtakos turi individualūs asmenybės ypatumai, temperamentas, aukštosios nervinės veiklos tipai, gyvenimo nuostatos, interesai. Žinoma, optimistai ir pesimistai skirtingai žiūri į tą patį įvykį, todėl bus skirtinga ir jų stresinė reakcija, sukelta to paties stresoriaus. Užgaulūs žodžiai, nemaloni situacija, mūsų orumo įžeidimas, netikrumas dėl ateities sudirgina centrinę nervų sistemą, ir tada jaudinimas plinta į pagumbrio sritį, kurioje yra vegataciniai nervų centrai, kas sukelia vegetacinę audrą. Iš čia per nervinius ryšius sudirginamos pailgosios smegenys, vidinės sekrecijos liaukos ir per jas – visos endokrininės liaukos. Sureaguoja visi vidaus organai; širdis, plaučiai, skrandis, kraujagyslės, oda. Todėl emocinio streso metu jautriems žmonėms kraujyje padaugėja adrenalino, jis sukelia vidinę įtampą, nerimą,. Tvirtos valios asmenims daugiau išsiskiria noradrenalino, kuris sukelia įtūžį, pyktį, agresiją. Jeigu adrenalino išsiskiria mažiau, žmogus reaguoja liūdesiu, depresija. Streso metu susijaudinus didėja kraujospūdis, dažnėja pulsas, kvėpavimas, žmogus blykšta, pila prakaitas, džiūsta burna, dingsta apetitas, sutrinka skrandžio sulčių išsiskyrimas, susigniaužia kumščiai, sukandami dantys. Įtampai atslūgus, viskas gana greitai sunormalėja.
Jeigu tokie stresai kartojasi kasdien, daugiaamžė patirtis rodo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!