Stresai ir jų valdymo būdai

A
S
GAMYBINIAI VEIKSNIAI
Mikroklimatas
Triukšmas
Vibracija
Nejonizuojama radiacija
Jonizuojama radiacija
Dulkės
Cheminės medžiagos
Ir kt.
Darbo dienos trukmė
Darbas pamainomis
Intelektualinė įtampa
Emocinė įtampa
Nežinomi algoritmai
Informacinis krūvis
Profesinė kompetencija
Atsakomybės lygis
Laiko deficitas
Konfliktinės situacijos
Pasitenkinimas darbu
Profesinė karjera
Ir kt.
SOCIALINIAI IR
GYVENIMO BŪDO
VEIKSNIAI
ASMENINIAI IR
PAVELDĖTI VEIKSNIAI
Šeimyninė padėtis
Psichologinis klimatas
Materialinis aprūpinimas
Butas
Mityba
Fizinis aktyvumas
Žalingi įpročiai
Religijos išpažinimas
Ir kt.
Amžius
Profesija
Stažas
Pareigos
Paveldėti veiksniai
Psichologinis tipas
Medžiagų apykaitos ypatumai
Ir kt.
PSICHOFIZIOLOGINĖS REAKCIJOS
Savijauta
Darbingumas
Miegas
Regos ir klausos sensomotorinės reakcijos
Mąstymas
Orientacija
Informacijos apdorojimo greitis
Stresą lemiantys veiksniai
(Z. Ramonas, D. Čikotienė „Ergonomika“, Šiauliai 2004, 28 psl)
Žmogaus gebėjimai valdyti stresą arba atsparumas stresui
Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Žodis „stresas“ dažnai vartojamas sielvarto, nuovargio ar jausmų, kurių nesugebame įveikti, apibūdinimui. Užsienio autoriai pateikia tokius šios sąvokos apibrėžimus:
„stresas – yra priverstinė fizinė, emocinė ar protinė įtampa“ (Davidson, 1989);
„būsena atsirandanti žmogui susidūrus su tokiomis psichologinėmis ar socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokia kaip pavojingasis nėra tikras, jog sugebės jas įveikti“ (Alkinson, 1990);
„stresas darbe yra emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos, arba – subjektyvus reiškinys, asmens suvokimas, jog nesugebės atlikti darbinės situacijos keliamų reikalavimų“ (Pajarskienė. 1999). Kituose šaltiniuose minima, kad tai – subjektyvus reiškinys, asmens suvokimas, jog nesugebės atlikti darbinės situacijos keliamų reikalavimų (Kalimo, 1993).
Stresoriai. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (alkis, trauma, infekcija ir kiti) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje ar darbe, netikrumas, dėl ateities ir kiti). Stresu žmonės dažnai vadina baimes, pykčius, konfliktines situacijas, tačiau tai yra ne stresas, o stresoriai – priežastys, sukeliančios stresą, t.y. nespecifinę organizmo reakciją į stresorių ar dirgiklį (Lileikienė, 1995).
Stresas gali būti teigiamas ir neigiamas. Teigiamą stresą – eustresą – žmonės patiria jiems malonių akimirkų metu. Jis pasireiškia panašiai, kaip ir distresas – neigiamas stresas, kurį žmonės patiria, ištikti nemalonumų (Medicinos enciklopedija, 1994).
Autoriai F. Luthans, H. Tosi, J. Rizzo, St. Carroll ir kiti, tyrinėjantys darbuotojų psichoemocinę būseną bei situacijas, sukeliančias stresus, įmonės organizacinę kultūrą, jos daromą įtaką darbuotojams, išskiria šias žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!