Stebuklinėmis vadinamos tos pasakos, kuriose veikia nepaprasti veikėjai, stebuklingi daiktai ir pasakojama apie antgamtinius įvykius. Nuo kitų pasakojamosios tatosakos žanrų šios pasakos skiriasi fantastinės medžiagos gausumu, siužetų sudėtingumu, savitu herojų ir jų žygių vaizdavimu. Stebuklinių pasakų veiksmas dažniausiai vyksta ne kasdieninėje aplinkoje, o „seniai labai seniai, kitą kartą, užburtose požemio karalystėse, užkeiktuose dvaruose, karalių pilyse“ ir pan. Dauguma jų herojų pasižymi antgamtinėmis arba kitomis ypatingomis savybėmis (milžiniška jėga, nepaprasta kilme, nuostabiu grožiu ir pan.). Šiose pasakose taip pat veikia antgamtiški herojų pagalbininkai, reikšmingą vaidmenį atlieka stebuklingi daiktai ir pan. Antgamtinių, stebuklinių elementų gausumas duoda pagrindo jas kai kuriems tyrinėtojams vadinti tikrosiomis pasakomis. Dėl visų šių požymių stebuklines pasakas nesunku atskirti nuo kitų pasakojamosios tatosakos žanrų, nors jos ir turi kai kurių bendrų bruožų su gyvulinėmis ir buitinėmis pasakomis, sakmėmis bei padavimais.
Stebuklinės kaip ir gyvulinės, pasakos yra labai senos. Jos buvo pradėtos kurti tais laikais, kai dar nebuvo susiformavusi klasinė visuomenė ir kai žmonės, neturėdami išvystytų gamybos įrankių, nesuprato gamtos ir jos reiškiniu priežastingumo. Jie jautėsi silpni prieš gamtą, tikėjo, kad aplink juos egzistuoja daugybė paslaptingų jėgų, antgamtinių būtybių. Jiems atrodė, kad įvairūs gyviai bei gamtos reiškiniai gyvena ir mąsto panašiai kaip žmonės. Šiomis aplinkybėmis susiformavo ankstyvosios žmonijos išsivystimo stadijos pasaulėžiūra- animizmas. Tokiu pasaulio supratimu buvo pagrįstas ir senovės lietuvių tikėjimas. Nemokslinis gamtos reiškinių supratimas ir aiškinimas davė pradžią susikurti mitams- pasakojimams apie antgamtines jėgas ir būtybes, mitai palaipsniui ėmė atitrūkti nuo kulto, virsti savarankiškais pasakojimais, kurie savo ruožtu daug reikšmės turėjo stebuklinių pasakų formavimuisi.
Nors per ilgus amžius stebuklinės pasakos gerokai pakito, tačiau primityviosios pasaulėžiūros ir pagoniškosios mitologijos žymių jose išliko net iki šių laikų. Daugelis stebuklinių pasakų herojų- pavyzdžiui, nepaprasti jaunikiai (žaltys, lokys, baltasis vilkas, ežys ir kt.) ar metamorfozės pergyvenančios moterys (mergelė- gulbė, Sigutė- antelė, žalčio pati, iš sielvarto virtusi egle, ir kt.)- yra labai senos kilmės ir turi...
Šį darbą sudaro 4573 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!