Stebėjimas

Stebėjimas – tai tikslingas objekto, reiškinio suvokimas, dėmesio sutelkimas į tą objektą, kurį norima pažinti. Stebėjimas praktiškai yra kasdieninės žmogaus veiklos dalis – žmogus stebi bendraudamas, dirbdamas, mokydamasis. Stebėjimas padeda kaupti individualią gyvenimo ir profesinę patirtį. Psichologijoje stebėjimas – dar ir tyrimo metodas. Stebėjimo duomenys apie individo elgesį reikalingi mokslinei problemai nagrinėti arba individualaus atvejo psichologinei diagnostikai. Skiriama: natūralaus elgesio stebėjimas ir laboratorinis stebėjimas ( arba stebėjimas kontroliuojamomis sąlygomis ). Svarbiausia psichologinių tyrimų stebėjimo problema – kaip tirti, kad registruojami faktai būtų objektyvūs. Kadangi stebėtojo asmenybė, jos nuostatos ir kiti veiksniai turi įtakos stebėjimo rezultatams, ieškoma būdų, padedančių sumažinti šių veiksnių poveikį. Stebimieji reiškiniai paprastai objektyviai išmatuojami arba subjektyviai įvertinami pagal speciales verinimo skales. Savo paties psichonių procesų stebėjimas vadinamas savistaba. Taigi šiame referate aptarsiu stebėjimą kaip tyrimo metodą arba strategiją, stebėjimą kaip duomenų rinkimą arba techniką, stebėjimo metodo galimybes ir ribotumą, savistabą bei stebėjimo etiką.
Kiekvienas mokslas tam tikrais metodais tiria ir pažįsta savo objektą, t.y. kaupia faktinę medžiagą bei kuria ją aiškinančias teorijas. Taigi mokslo objektas tam tikru laipsniu lemia metodų kokybę, jų lygį. Dėl psichologijos objekto sudėtingumo kyla jo tyrimo galimybių ir būdų problema. Natūralu, kad pirmieji bandymai XIX a. moksliškai aiškinti psichinius reiškinius buvo susiję su XVII a. susiklosčiusia jų, kaip sąmonės reiškinių, samprata. Sąmonę buvo laikoma vidiniu, visiškai autonomišku (nepriklausančiu nuo išorinio pasulio) reiškiniu. Todėl galvota, kad tirti galima tik savo sąmonės reiškinius, tiesiogiai juos stebint. Remiantis tokiomis prielaidomis, XIX a. pabaigoje buvo bandyta įteisinti psichologijoje introspekcinį – vidinio stebėjimo – metodą. Savistabos sugebėjimas klostosi ontogenezės procese – bendraujant su žmonėmis, stengiantis įvertinti savo socialinį patyrimą. Savistaba yra svarbiausias savęs pažinimo būdas. Sukūrus introspekcijos metodą, tikėtasi, kad juo bus galima tiesiogiai pažintipsichinių reiškinių struktūrą ir mechanizmus. Netrukus paaiškėjo, kad šis metodas laukiamų rezultatų neduoda, ir jo, kaip pagrindinio psichologijos metodo, buvo atsisakyta. Dabartinė psichologija pripažįsta, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!