Emocijos, komunikacija ir konfliktai

4. Emocijos ir jausmai, jų pažinimo reikšmė žmogaus gyvenime.
kurių dažniausiai ir sprendžiame apie žmogaus išgyvenimus, jausmus bei troškimus. Emocines būsenas reikia suprasti kaip tam tikru momentu sustiprėjusį ar susilpnėjusį emocinį išgyvenimą. Emociniai išgyvenimai gali būti skirtingo modalumo, pavyzdžiui: džiaugsmas, liūdesys, nepasitenkinimas, neviltis, baigštumas.
Visų žmonių santykiai yra paremti emocijomis, kurios kitų žmonių suprantamos jų išraiškos pagalba. Emocijų išraiška papildo ir praturtina žmonių bendravimą.
Jauna šeima sulaukė naujagimio, kol vaikelis mažas, nėra abipusio bendravimo, tai tėvai stengiasi jį suprasti jo šypsena ar ašaromis mato jo baimę.
Emocinė išraiška yra svarbus veiksnys, kurio pagalba žmonės gali parodyti savo jausmus.
Apie žmogaus emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos. Jeigu žmogus yra laimingas, jam nieko netrūksta, jis juokiasi, džiaugiasi gyvenimu, o ašaros tai liūdesio rodiklis. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika.
Svarbiausia žmogaus emocijų išraiškos forma yra kalba, bet yra žmonių kurie pasinaudoję mimika meluoja žvelgdami į akis.
Emocijos plačiąja prasme, be viso to, apima ir jausmus. Terminas „jausmai“ žymi pastovesnius, patvaresnius, ilgalaikius žmonių išgyvenimus, atspindinčius asmenybės, kaip visuomenės nario, santykį su aplinka. Trumpalaikiai, situacinai išgyvenimai, arba emocijos siaurąja prasme, būdingos ir gyvūnui, ir žmogui, bet jos abiem atvejais kokybiškai skiriasi, nes žmogaus biologinius poreikius sąlygoja ir visuomenės sąlygos. Jausmai būdingi tik socialiniai būtybei – žmogui.
Jausmus pirmiausiai kuria kultūriniai – dvasiniai poreikiai, susiję su žmonių tarpusavio santykiais: su bendravimu, darbu ir t.t. Tam tikrais atvejais jie gali būti situacinio pobūdžio ir išgyvenami kaip emocijos siaurąja prasme, pvz.: motinos meilė vaikui yra pastovus jausmas ir atspindi pastovius motinos santykius su vaiku, tačiau dėl vaiko atskiro neigiamo poelgio motina gali jausti nepasitenkinimą.
Dėl didelio emocijų ir jausmų įvairumo sunku juos tiksliai suklasifikuoti pagal kurį vieną kriterijų. Atsižvelgiant į emocinių reiškinių lygį pagal jų kilmę, jie skirstomi į žemesniuosius ir aukštesniuosius jausmus. Žemesnieji jausmai susiję su biologiniais organizmo poreikiais, o aukštesniuosius jausmus sąlygoja visuomeniniai reiškiniai. Nurodomos dar šios aukštųjų jausmų rūšys:
• Moraliniai, arba doroviniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!