Stebėjimas ir psichikos reiškinių pažinimas

STEBĖJIMAS IR PSICHIKOS REIŠKINIŲ PAŽINIMAS

Stebėjimas – kryptingas ir tikslingas dėmesio sutelkimas į objektą, kurį siekiame pažinti; kryptingas ir planingas psichinių reiškinių suvokimas fiksuojant ir analizuojant to suvokimo rezultatus.

Stebėjimas gali būti naudojamas kaip atskiras metodas arba kaip dalis tyrimo metodologijos (pvz. eksperimento).

Stebėjimo privalumai:

Stebėjimas kartais gali būti vertinga priemonė kokybiniams duomenims rinkti, kai kiti metodai leidžia tik paviršutiniškai prisiliesti prie klausimo analizės.

Stebėjimo trūkumai:

Stebėjimą kaip tyrimo metodą taikyti sunkiau nei daugelį kitų – ilgai trunka pasirengimas, daug laiko trunka duomenų apdorojimas bei nėra metodologinės literatūros.

Stebėjimo istorija:

Stebėjimas kaip metodas buvo naudojamas senai, tačiau skirtingais laikotarpiais jis buvo vertinamas skirtingai priklausomai nuo vyraujančios paradigmos (pvz. psichoanalitikams buvo nereikalingas, o bihevioristams vienas pagrindinių metodų).

Labai svarbus dalykas stebėjimo raidoje buvo techninių priemonių stebimam elgesiui užfiksuoti ir analizuoti atsiradimas, t.y. magnetofonų ir vaizdo įrašymo kamerų.

STEBĖJIMO METODO TAIKYMO PSICHOLOGIJOJE YPATUMAI IR SRITYS

Stebėjimo duomenų pritaikymo sritys:

· Empiriniai tyrimai (ypač tiriant bendravimo dinamiškumą, ar tyrimuose su žmonėmis negalinčiais kalbėti ar rašyti).

· Diagnostinis vertinimas bei intervencijų planavimas

· Elgesio pokyčių susijusių su intervencijomis įvertinimas.

Kartais stebėjimas gali paneigti duomenis gautus kitais instrumentais (pvz. motina anketoje parašo, kad labai dažnai giria vaiką, o stebėjimo metu matosi kad retai).taigi stebėjimas gali padėti patikrinti kitais instrumentais gautų duomenų tikslumą.

Verdančio puodo metafora:

Žmogus (vaikas) suvokiamas kaip puodas – jo viduje kunkuliuoja mintys, emocijos, motyvai ir t.t. kurie vėliau išsiveržia kaip verdantis vanduo per elgesį. Todėl stebėjimu realiai galima visus vidinius išgyvenimus tyrinėti per elgesį.

Tai ką reiškia tas vaiko elgesys galima išsiaiškinti tik per duomenų analizę. Taigi stebėjimo tyrimas turi 2 etapus:

1) Stebimo elgesio užfiksavimą (aprašomasis lygmuo)

2) Stebėjimo duomenų analizę ir interpretavimą (interpretacijos lygmuo).

STEBĖJIMO RŪŠYS

Stebėjimą galima skirstyti į:

1. Pagal tai ką stebime savistabą ir kitų žmonių stebėjimą.

2. Pagal tai ar tyrėjo ryšys su stebimais objektais yra tiesioginis ar netiesioginis į

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!