Socialinės kontrolės teorija

Kriminologijos mokslas įvairiais laikotarpiais skirtingai aiškino priežastis, dėl ko žmonės daro nusikaltimus ar susilaiko nuo jų. Asmenybės teorijų šalininkai manė, kad asmuo nusikalsta dėl tam tikro savo ypatingo, nukrypstančio bruožo, kuris jį išskiria iš kitų žmonių ir pagal kurį jį galime atpažinti visuomenėje ar bent jau prognozuoti jo nusikalstamumą. Sociologinių teorijų mokslininkai aiškina, kad asmuo yra linkęs nusikalsti ar nenusikalsti dėl socialinių veiksnių, visuomenės įtakos. Socialinės teorijos kūrėjai manė, kad nusikaltimo priežastis yra būtent tai, kas individui trukdo daryti nusikaltimus [1, p.152]. Pagrindinis socialinės kontrolės teorijų teiginys yra tas, kad nusikalstamumas yra natūralus reiškinys, kad žmonės nori daryti nusikaltimus, tačiau juos sulaiko, kontroliuoja visuomenė, turinti tam reikalingus socialinius mechanizmus, t. y. socialinę kontrolę.
Visuomenės kontrolės svarba buvo pastebima rašytojų ir filosofų visais laikais. Nors terminas socialinė kontrolė pirmą kartą buvo paminėtas pačioje XX a. pradžioje, tačiau šios teorijos ištakų galima ieškoti net T. Hobso darbuose, kur teigiama, kad baimė verčia žmogų paklusti įstatymams ir jų laikytis. Artimesnių ir modernesnių ištakų randame Z. Froido, E. Durkheimo darbuose, kurių įžvalgomis dažnai remiamasi vėlesniuose mokslininkų tyrimuose. Tačiau šiuose darbuose dar akcentuojami psichologiniai, o ne sociologiniai aspektai: Froidas teigia, kad nukrypstantys asmens impulsai atsiranda, kai Id yra nepakankamai veikiamas Ego ir Superego elementų; be to, šis mokslininkas pabrėžė tėvų kontrolės svarbą vaikams, kas taip pat buvo vienas iš svarbiausių tyrimo objektų socialinės kontrolės teorijoje. Sociologiškai orientuotos socialinės kontrolės šaknų galime ieškoti E. Durkheimo darbuose [2, p. 205], kur teigiama, kad asmens norai ir polinkiai yra neriboti, tačiau juos slopina ir stabdo visuomenė, kuri kuria moralines normas ir taip skatina asmenį nenusikalsti. Vėliau remiantis idėja, kad visuomenė stokoja reguliavimo efektyvumo, išsivystė keletas teorijų, tokių kaip Durkheimo anomijos ar Shaw ir Mckay socialinės dezorganizacijos.
Anksčiausia šios teorijos forma (ar bent jau anksčiausiai užfiksuota) buvo pateikta Albert Reiss, kuris socialinę kontrolę apibrėžė kaip socialinių grupių ar institucijų sugebėjimą padaryti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!