Kriminologijos teorija

1. Kriminologijos samprata. Teisinis, sociologinis požiūris į kriminologiją. Kriminologija-socialinis teisinis mokslas, kuris tiria nusikalstamumą, jo priežastis, sąlygas ir nusikaltėlio asmenybę. Kriminologija-nusikalstamumo sociologija, nes ji tiria elgesį, kuris pažeidžia normalų visuomenės elgesį. Socialiniu požiūriu nusikalstamumas gali būti vertinamas, kaip viena iš nepageidautinų žmonių, jų grupių elgesio formų. Teisiniu požiūriu, yra apibrėžiamos tokio elgesio ribos, čia nusikalstamumas tai visuma atskirų nusikaltimų įvykdytų tam tikroje erdvėje ir tam tikru laiku.
Pagrindinis kriminologijos objektas – Nusikalstamumas.
Pagr. kriminologijos objektas-nusikalstamumas, jį veikiantys procesai, jo veikimo pobūdis ir padariniai. Papildomas kr., ob.-foniniai mūsų gyvenimo reiškiniai, bet kriminologai juos tiria tiek, kiek jie susiję su nusikalstamumu.
- Visuomenės ir valstybės reakcijos į nusikalstamumą;
Teisinis (norminis) požiūris į kriminologiją:
- Kriminologija - baudžiamosios teisės šaka arba viena iš pagalbinių bauž. teisės disciplinų.
- Akcentuoja principinį skirtumą tarp nusikalstamų veikų ir kitų elgesio normų pažeidimų.
- Egzistuoja dvi teisės: prigimtinė (atrandama) ir pozityvioji (kuriama). Pozityvioji teisė yra gera ir reikalinga, kai ji atitinka prigimtinę teisę. Jei pozityvioji teisė prieštarauja prigimtinei, tai ji visuomenei žalinga.
- Šio požiūrio esmę sudaranti prigimtinės teisės idėja gerai dera su visuomenės sąmonėje egzistuojančia aukščiausio teisingumo idėja. Įstatymo tikslas - pasiekti šį teisingumą.
- Norminė kriminologija verčia įstatymo leidėją nuolat ieškoti sprendimų, atitinkančių visuomenės dorovines vertybes
2. Klasikinė kriminologija
Užuomazgos - Švietėjų epochoje (Ž.Ruso, Volteras, Didro, ypač Š.Monteskje):
- Siekė humanizuoti ir racionalizuoti iš Viduramžių paveldėtą bausmių sistemą.
- Svarbiausios nusikalstamumo priežastys - žemiausių sluoksnių beteisiškumas, skurdas.
- Iškėlė principą “geriau dešimt kaltų laisvėje, nei vienas nekaltas kalėjime”.
- Žymiai protingiau ne bausti, bet stengtis padaryti taip, kad nusikaltimas neįvyktų.
Č.Bekaria (1738-1794) veikale “Apie nusikaltimus ir bausmes” sukoncentravo visus kriminologinės minties iki pasiekimus 18 a. antros pusės:
• Bausmė turi atitikti nusikaltimo sunkumo laipsnį, ir užtenka to, kad bausmės daroma žala viršytų nusikaltimo duodamą naudą;
• Bausmės tikslas ne sunaikinti nusikaltėlį, bet padaryti taip, kad nei šis asmuo, nei kiti asmenys nedarytų naujų nusikaltimų;
• Bausmių neišvengiamumas nusikalstamumą stabdo labiau nei jų griežtinimas;
• Norint...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!