Kriminologijos paskaitų medžiaga egzaminui

Nusikalstamumą bei su juo susijusius reiškinius tiria kriminologijos mokslas. Nusikalstamumą moksliškai tirti būtina, nes nusikalstamumas – tai socialinis reiškinys, kurio neigiamus padarinius patiria labai didelė visuomenės dalis. Dėl nusikaltimų žmonės netenka gyvybės, sveikatos, garbės, turto, pasitikėjimo asmens ir visuomenės saugumu, socialiniu teisingumu. Nusikalstamumas dezorganizuoja visuomenę, taigi stabdo socialinį progresą, trukdo patenkinti materialinius ir dvasinius žmonių poreikius, neigiamai veikia moralę. Kovai su nusikalstamumu skiriama labai daug finansinių, materialinių bei darbo resursų, tačiau nepaisant to, reikšmingų rezultatų (panaikinti nusikalstamumą ar bent jau ženkliai jį sumažinti) dar niekam nepavyko. Taip yra ir dėl to, kad trūksta patikimų žinių apie nusikalstamumo kilmę; jo dėsningumus; procesus bei reiškinius, sukeliančius nusikalstamumą; apie nusikaltimus darančius asmenis bei priemones, galinčias sulaikyti žmones nuo nusikalstamo elgesio. Būtent tokias žinias stengiasi rinkti ir analizuoti kriminologijos mokslas.
Kriminologijos kaip savarankiško mokslo atsiradimą žymia dalimi sąlygojo nusikaltimų prevencijos teorinių pagrindų būtinumas. Visuotinai pripažįstama, kad nusikaltimų prevencija yra viena pagrindinių (ir, ko gero, efektyviausia) visuomenės tvarkos palaikymo formų. Būtent mokslinė analizė ir padeda išsiaiškinti tinkamiausias ir efektyviausias nusikaltimų prevencijos priemones, padeda sėkmingai jas pritaikyti praktikoje.
Galima teigti, jog nusikalstamumo ir jo prevencijos problemų mokslinės analizės aktualumas pasireiškia tuo, jog iš šios analizės gauti duomenys bei išvados yra reikšmingi baudžiamųjų įstatymų kūrimui bei jų pritaikymui praktikoje.
Nusikalstamumo kaip reiškinio, taip pat jo priežasčių ir sąlygų, nusikaltėlio asmenybės, nusikalstamumo prevencijos supratimas netelpa į kriminologijos rėmus, todėl svarbi tampa sociologija. Sociologinio požiūrio į kriminologiją šalininkai teigia, kad kriminologija – specializuota sociologinė doktrina, nes tiria, kodėl pažeidžiama tvarka, normalus elgesys visuomenėje. Kriminologija nagrinėja nenormalų elgesį, kuris pažeidžia nustatytą tvarką. Tam tikrų normų pažeidimas dažnai tampa elgesio norma, todėl kriminalizuoti reiktų tik kraštutiniausią elgesį. Jei tam tikras elgesys nekriminalizuojamas, tai kriminologija vis tiek turėtų jį tirti.
Sociologinio požiūrio atstovai nusikalstamumą laiko normaliu socialiniu reiškiniu, nors jis ir daro žalą. Baudžiamosios teisės normos, nurodančios, kas yra nusikaltimas, jo subjektas, yra tik dalis tų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!