Dovanos ir kyšiai — korupcijos pradžia?

Įvadas „Galutinis atsakymas į valdžios etikos problemas yra sąžiningi žmonės etiškoje darbo aplinkoje“. J.Kennedy Einantys visuomenės tarnautojo pareigas kiekvieną dieną susiduria su įvairiomis etikos problemomis, kurios gali būti įvardytos kaip etinės normos. Vienas jų susikuriame mes patys, kitas stebime iš šalies. Apie vienas problemas sužinome per oficialius kanalus, kitas išgirstame iš draugų. Su vienomis dilemomis susiduriame asmeniniame gyvenime, kitos dažniau iškyla profesiniame gyvenime. Kai kurios problemos yra universalios, nes pasitaiko tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Viena iš etikos problemų grupių – korupcija. Šią plačią korupcijos temą galima pradėti gvildenti nuo mažesnių pažeidimų, tokių kaip dovanos ir kyšiai, nes dažnai nuo jų prasideda ir didesnės problemos. Dovanos Situacija. Po įvykdytos vagystės buto šeimininkai kreipėsi į policiją, smulkiai aprašė pavogtus daiktus. Policijos pareigūnams gana operatyviai pavyko surasti iš apiplėšto buto išneštus daiktus (aparatūrą, kompiuterinę įrangą ir kt.), juos grąžinti šeimininkams. Šie, norėdami atsidėkoti, pasiūlė policininkams padovanoti susigrąžintą aparatūrą arba jų vertę pinigais. Nors dažnai nedaroma skirtumo tarp dovanos ir kyšio, profesiniame gyvenime visgi to skirtumo esama. Dovanos vertė ar dydis yra mažesnis nei kyšis. Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendinimą, paslaugų ar pagalbos suteikimą. Dovanos gali būti įvairios: vaišės (kava ar pietūs), gėlės, suvenyrai, paslaugos, pramogos, kelionės. Pirmoje situacijoje dovanų priėmimas būtų lyg ir neetiškas žingsnis: policininkams už jų darbą mokama alga, tačiau dovanos priėmimas šioje situacijoje yra pateisinamas, jei, tarkim, būtų pasiūlyta kompiuteris, kuris būtų naudojamas policijos kaip visuomeninis turtas (prisidėtų prie efektyvesnio policijos darbo). Dovana yra padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas. Visuomenėje ir tarp tarnautojų nėra vieningos nuomonės. Vieni dovanas vertina kaip atlygį už atliktą darbą, principingesni asmenys čia įžiūri korupcijos pradžią. Širmieji mano, kad atsidėkoti yra natūralu. Manoma, kad kai kurios dovanos (vaišinimas kava, pietumis ir kt.) padeda bendrauti su visuomene, nes taip gaunama informacijos. Dovanos atsisakymas kartais būtų suprastas kaip nenoras bendradarbiauti su eiliniais piliečiais. Dažnai teigiama, kad viena iš atsidėkojimo formų – vaišinimas kava – yra toks įprastas, kad pastangos su tuo kovoti kai kam atrodo kaip bereikalingas laiko ir išteklių švaistymas. Prieštaraujantys dovanų davimui ir priėmimui teigia, kad net ir mažiausia pastoviai duodama dovana sukuria įsipareigojimo jausmą (galimas nukrypimas, šališkumas, iškilus reikalui ir kt.). Pradėjus toleruoti dovanas galima lengviau nuslysti korupcijos keliu. Net jei dovanų davimas ir protekcijos laikomos priimtinais dalykais, jie gali užkariauti paslėptas išlaidas, kurias paprasti piliečiai vertins toli gražu ne palankiai. Paminėtinas žymaus etikos tyrinėtojo J.Rachels suformuluotas “slidžios nuokalnės” argumentas, teigiantis, kad jau pats dovanų priėmimas yra korumpuojantis. Dovanų priėmimas aiškinamas dviem būdais: loginiu ir psichologiniu. Logiškai mąstant, žengus pirmą žingsnį, po to nusitęs virtinė kitų. Siekiant moraliai atsiriboti nuo korupcijos, geriau nežengti pirmo, net ir menkiausio žingsnio, t.y. nepriimti dovanos. Skirtumas tarp vaišinimosi kava ir pagalbos platinant narkotikus tėra santykinis, todėl išvada - vaišinimasis kava turėtų būti draudžiamas. Psichologinis aiškinimas remiasi polinkio argumentu. Tai, kas iš pradžių asmeniui gali atrodyti nepriimtina (maža dovana atsidėkojant ir kt.), vėliau gali pasikeisti: veikiant tam tikru būdu, polinkis toleruoti iki tolei buvusias nepriimtinas atsidėkojimo formas palaipsniui auga (kyšis ir kt.). Veiksmas, esant nuokalnės viršuje (maža dovana) ir apačioje (paperkamumas), moraliai nėra tapatus. Kavos puodelis gali vesti prie nepriimtinų dalykų. Pagaliau ne visi žmonės vienodai traktuoja tuos pačius dalykus. Kiekvienoje visuomenėje ir profesijoje galioja tam tikros taisyklės ar tradicijos, kurios kartais gali būti painiojamos su etikos problemomis. Pavyzdžiui, gėlių įteikimas mokytojams rugsėjo pirmosios, Mokytojų dienos ar mokslo metų pabaigos proga reiškia pagarbą ir dėmesį už suteiktas žinias, rūpinimąsi. Nereikėtų ieškoti etikos problemų, kai, norint padėkoti ar parodyti pagarbą už sugrąžintą sveikatą gydytojui ir medicinos personalui dovanojamos gėlės. Diplomatiniame gyvenime galioja savitos etiketo taisyklės, ir keitimasis suvenyrais ar mažomis dovanomis nėra vertinami kaip etikos prasižengimai. Kyšiai Situacija. Jauna bevaikė šeima norėjo iš vaikų globos namų įsidukrinti mažą mergytę. Pirmą kartą ten lankantis, jiems patiko viena mažylė, ir jie kurį laiką bendravo su ja. Pagal nustatytas į įvaikinimo procedūras turėjo praeiti tam tikras laikas iki naujieji tėveliai galutinai apsispręs; pagaliau reikėjo laiko ir dokumentams įforminti. Nekantraudami jaunieji tėveliai įteikė direktorei solidžią dovaną, taip tikėdamiesi visas procedūras paspartinti. Dovana buvo priimta, visi formalumai buvo sutvarkyti truputį greičiau nei įprasta. Dovana dažnai yra tik padėkos ženklas, tuo tarpu duodamas kyšis yra vertas teikiamos paslaugos ar pagalbos (pakankamai didelis). Kyšis, papirkinėkimas, korupcija yra artimai susiję. Vienu atveju tai papirkti bandantis asmuo, kitu – pats veiksmas ir pagaliau bandomas papirkti tarnautojas. Papirkti bandantis pilietis pažeidžia etikos normas, duodamas kyšį. Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie korupciją. Kyšiu (pinigais, vertybėmis, turtu, teisėmis į turtą ir kt.) siekiama pairkti autoritetą atlikti tam tikrus veiksmus, kutių jis neturėtų atlikti, arba susilaikyti nuo reikalaujamų atlikti veiksmų. Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba neatlikti teisėtai priklausančios veiklos vadinamas kyšininkavimu ar papirkinėjimu. Papirkti bandoma tiesiogiai ar netiesiogiai. Kyšiai duodami ne tik aukštų postų didelio autoriteto pareigūnams, bet ir eiliniams tarnautojams, per juos bandant papirkti kitus asmenis, t.y. pasitelkiant tarpininkus. Kyšio davimas gali būti savanoriškas ar priverstinis : kartais pareigūnai daro spaudimą – prievartauja duoti kyšį. Skirtingai nei dovanų atveju, už kyšio davimą ar priėmimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Žinodami, kas yra kyšis, jau galime teigti, jog pastaroji situacija būtent ir yra kyšio priėmimas. Kyšių ir dovanų panašumas Kaip jau minėjome, profesiniame gyvenime tarp dovanos ir kyšio yra labi nedidelis skirtumas. Pabandykime panagrinėti šių reiškinių panašumą : Dovanos ir kyšiai turi vieną svarbų panašumą : nei vienu, nei kitu atveju klientas nusivylęs negali kreiptis į teismą su reikalavimu grąžinti sumokėtus pinigus arba suteikti jam tai, ko duodamas kyšį ar dovaną tikėjosi. Jei kas nori paskatinti kitus veikti, turi ieškoti kitų metodų pritarimui užsitikrinti. Kai kuriais atvejais už teisės ribų esantys mechaniuzmai gali veikti efektyviau ir gal net pigiau už esančius rinkos prekiautojų dispozicijoje. Netgi dovanos ir kyšiai kartais gali paskatinti teisiškai vykdytinus įsipareigojimus. Atrodo, kad tinkamiausi būtų keli pažįstami neoficialūs įgyvendinimo mechanizmai : pasitikėjimas, reputacija, užstato ėmimas, abipusiai įsipareigojimai. Daugelyje įprastinių kontraktų tie mechanizmai labai pageidautini. Tačiau jie gali palengvinti ne tik altruistinius perdavimus, bet ir korupcinius sandėrius. Kyšininkavimo ir dovanų davimo tyrinėjimas leidžia pastebėti, kad šiaip jau vertos pasigėrėjimo elgesio normos kai kuriomis sąlygomis gali pakirsti efektyvumą ir ekonomikos plėtrą. Pasitikėjimas Žodis « pasitikėjimas » vartojamas dviem prasmėmis, kurias geriausia būtų atskirti. Pirma, valstybė stokoja kompetencijos ir teisėtumo. Žmonės netiki, kad valstybė iššspręs ginčus sąžiningai ir efektyviai, todėl ieško alternatyvų. Pasitikėjimas valstybe galėtų būti didesnis, jei pareigūnai būtų nešališki ir objektyvūs. Antra, žmonės gali pasitikėti vieni kitais dėl glaudžių asmeninių ryšių, kurie priklauso nuo giminystės, dalykinių ryšių ar nuo draugystės. Žmogus gali tikėti, kad jo galingas draugas jam padės, ne dėl to, kad tas draugas jo atžvilgiu teisingai taikys įstatymus, o kad parodys jam palankumą. Pasitikėjimas antrąją prasme grindžiamas asmeniniais ryšiais, palengvina tiek korupcinius, tiek dovanojimo perdavimus. Dovanų davimas ar kyšininkavimas paplis labiau, jei teisinių ginčų sprendimo mechanizmai bus brangūs ir reikalaus daug laiko. Jei teisinės garantijos neįmanomos, tai atitinkamai išauga pasitikėjimo vertė. Pasitikėjimas dar svarbesnis korupciniuose sandoriuose. Dėl nepasitikėjimo valstybe atsiranda privačių apsaugos paslaugų poreikis. Ir atvirkščšiai, sugebėjimas sukurti pasitikėjimą, grindžiama artimais asmeniniais santykiais, padeda sumažinti demaskavimo pavojų. Reputacija Reputacijos veikia abiejose dovanų ir kyšių sandėrių pusėse. Reputacija žmogaus, kuris atsako į kitų veiksmus, yra svarbi tam, kuris tik atsako į kitų veiksmus, yra svarbi tam, kuris ryžtasi pats žengti pirmąjį žingsnį. Pavyzdžiui, vaikas tikriausiai bus klusnesnis, jei jo tėvai garsės tuo, kad jie apdovanoja gerai besielgiančius vaikus. Dovanos arba arbatpinigiai už paslaugas poveikio reputacijai atžvilgiu gali turėti nevienpdą dinamiką. Sakykime, kad oficiali kaina yra vienoda, bet agentai kai kuriems klientams gali suteikti specialių paslaugų. Jei jie taip darys, tai kiti klientai gali pajusti aptarnavimo pablogėjimą. Tada vienų klientų dovanos gali paskatinti ir kitus klientus duoti dovanas. Atrodo,kad kaip tik to ir siekia automobilių stovėjimo aikštelių prižiūrėtojaim viešai skelbiantys, kokias dovanas gavo iš savo nuolatinių klientų. Dovanų davimo spiralė bus ypač galinga, jei pageidaujamų stovėjimo vietų bus mažiau negu reikėtų. Tada automobilių laikytojai įsivelia į į žaidimą ir yra skatinami duoti dovanas ne tik tam, kad nepagarsėtų esą šykštuoliai, bet ir kad užsitikrintų gerą aptarnavimą. Kai kurios korumpuotos rinkos veikia lygiai taip pat, tik ne taip efektyviai, nes kyšių skelbti paprastai negalima. Šiuos atžvilgiu dovanos pranašesnės už kyšius. Rinkiminių kampanijų rėmėjai dažnai balansuoja ant siauros ribos, skiriančios dovanas nuo kyšių, ir nukrypsta tai į vieną, tai į kitą pusę, priklausomai nuo kampanijos finansinių užgaidų. Reputacinis užstatų ėmimas Užstatų ėmimas yra įprastinė priemonė įvykdymui užtikrinti. Egzistuojant laiko neatitikimui sandėryje, sandėrio iniciatorius reikalauja, kad antroji šalis kaip užstattą duotų ką nors vertingo. Užstatų ėmimas veikia kaip įsipareigojimo priemonė, jei šalys turi galimybę kreiptis į sąžiningą ir teisingą teismą, kąd šis nuspręstų abejotinais atvejais. Reputacinis užstatų ėmimas gali reikštis ir kai aukojama labdarai. Davėjas gali reikalauti, kad, pavyzdžiui, universitetas išleistų dovanotus pinigus tam, kam buvo žadėjęs, grasindamas jam organizuoti neigiamos reklamos kampaniją, jei tik šis nesilaikys pažado. Universitetas gali vengti tokios savo aukotojo antireklamos iš baimės, kad ji neatbaidytų kitų aukotojų dovanų. Nepaisant tom jis gali imtis žygių sumažinti tokio sandorio neatitikimą laiko atžvilgiu, pavyzdžiui, nepavadindamas donoro vardu pastato tol, kol šis teisiškai neperves visos savo dovanos. Abipusiai įsipareigojimai Tokios sistemos veikimas korumpuotame pasaulyje pagrįstas tuo, jog visos paslaugos neturi eiti viena kryptimi. Politikas A balsuoja už projektą, kuris leis neteisėtai pasipelnyti politikui B, ir tikisi, kad politikas B palaikys jį, kai kitą kartą bus balsuojama už panašų projektą. Čia nustatyti ribą tarp dovanų ir kyšių itin sunku. « Paslaugos už paslaugas » dažnai apmokamos ta pačia « valiuta » kaip ir pirminė nauda, tarkime, balsais priiminėjant įstatymų projektus. Sudėtinga tokių ryšių sistema paprastai žlunga, kai pagausėja jų rinka. Kyšiai ir dovanos – korupcijos pradžia ? Išsiaiškinome, jog kyšiai ir dovanos turi daug panašumų, vieną nuo kito šiuos reiškinius skiria tik vienas nedidelis žingsnis-žmogaus požiūris, tam tikru atveju – tradicija. Kyšių ir dovanų apibrėžimas priklauso kultūros sferai, bet pati “kultūros” sąvoka yra dinaminė, nuolat besikeičianti. Jei elgesys, kai kurių stebėtojų vadinamas “korupciniu”, pačioje šalyje laikomas priimtinu dovanų ar arbatpinigių davimu, tai jį paprasčiausiai reikėtų įteisinti ir apie jį pranešinėti. Tačiau jei tokia praktika reikštų paslėptų ar netiesioginių išlaidų primetimą žmonėms, tai apžvalgininkai turėtų nustatyti ir dokumentuoti tas išlaidas. Vis dėlto nūdienos visuomenėje dovanos, o ypač kyšiai daugeliui asocijuojasi su korupcija, kitaip tariant, tai reiškia mažesnes etikos problemas, iš kurių išsirutulioja viena iš didžiausių – korupcijos problema. Rimtai nusiteikusi kovoti su korupcija šalis turi atlikti detalų įvertinimą siekdama nustatyti, kur korupcijos žala yra didžiausia ir kur galima efektyviausiai su ja kovoti. Pradžioje reiktų atlikti sociologinius tyrimus ir nustatyti, kokį poveikį korupcija daro žmonių kasdieniam gyvenimui. Tai geras būdas nustatyti prioritetus, atspindinčius žmonių nusiskundimus. Štai koks yra visuomenės požiūris į korupciją Lietuvoje šiais metais: Lietuvos korupcijos žemėlapis 2004 Nuostatos • Dauguma verslo atstovų ir Lietuvos gyventojų suvokia korupcijos grėsmę valstybei. Tačiau palyginus su 2001 ir 2002 metų rezultatais, padidėjo įmonių vadovų, manančių, kad korupcija nėra didelė kliūtis verslui ir kad per pastaruosius 5 metus  korupcijos mastai Lietuvoje nepakito arba sumažėjo.   • Lyginant su 2001 ir 2002 metais, šiais metais mažėja manančių, kad tokios valdžios institucijos kaip Vyriausybė, Seimas, Teismai ir nevyriausybinės organizacijos yra „labai korumpuotos“. Tuo tarpu padaugėjo teigiančių, kad Prezidentūra ir žiniasklaida yra „labai korumpuotos“. 2004 m. įmonių vadovai ir gyventojai blogiausiai vertino muitines, kelių policiją, teismus, žemėtvarkos skyrius, privatizavimo tarnybas.   • Kaip ir 2002 metais, šiais metais apklaustieji teigė, kad kyšių davimas padeda spręsti problemas, o du trečdaliai apklaustųjų buvo pasirengę neoficialiai mokėti. Tačiau palyginus su 2002 m. šiais metais ženkliai padaugėjo įmonių vadovų manančių, kad kyšiai nepadeda spręsti problemų ir nesutinkančių mokėti kyšius.   • 2004 m. dar labiau padidėjo televizijos kaip šaltinio, informuojančio visuomenę apie korupciją, vaidmuo. Lietuvos gyventojams televizija yra pagrindinis informacijos šaltinis apie korupciją, verslo atstovams televizija yra trečioje vietoje po asmeninės ir draugų bei pažįstamų patirties. Patirtis • 2004 m. į dažniausiai minimų institucijų, kuriose buvo mokami kyšiai, sąrašą, kaip ir 2002 m., pateko kelių policija, muitinės, Valstybinė mokesčių inspekcija, miestų ir rajonų savivaldybės, automobilių techninės apžiūros centrai (įmonių vadovų patirtis); poliklinikos, vietinės ir respublikinės ligoninės, kelių policija, automobilių techninės apžiūros centrai (gyventojų patirtis). Tačiau, lyginant su 2002 m., šiais metais respondentų pranešamų kyšininkavimo atvejų minėtose institucijose pastebimai sumažėjo.   • Tarp dažniausiai minimų institucijų 2004 m. didžiausius kyšius įmonių vadovai mokėjo miesto ir rajonų savivaldybėse (maksimalus vidurkis – 1361 Lt), tuo tarpu gyventojai – respublikinėse ligoninėse (maksimalus vidurkis – 420 Lt).   • 2004 m. įmonių vadovai dažniausiai buvo prašomi duoti ir dažniausiais mokėjo kyšius kelių policijai; labiausiai jiems kyšiai „padėdavo“ muitinėse. Gyventojai dažniausiai buvo prašomi duoti kyšius ir dažniausiai mokėjo kyšius respublikinėse ligoninėse; o „efektyviausiai“ kyšiai veikė automobilių techninės apžiūros centruose. Potencialas  • Beveik pusė gyventojų ir verslo atstovų mano, kad didesnė atsakomybė kyšio davimo atveju tenka imančiam kyšį ir tik mažiau nei dešimtadalis mano, kad – duodančiam kyšį.   • Absoliuti dauguma įmonių vadovų ir gyventojų nebuvo davę kyšio per paskutinius 5 metus arba dėl to, kad problemas pavyko išspręsti be kyšių, arba dėl to, kad niekas nepageidavo kyšio. Tik 9 proc. įmonių vadovų ir 3 proc. gyventojų nedavė kyšio, kadangi tai būtų neteisėta ir 18 proc. įmonių vadovų bei 12 proc. gyventojų – kadangi tai prieštarauja jų įsitikinimams.   • Tiek įmonių vadovai, tiek gyventojai labiau palaiko prevencines negu baudžiamąsias antikorupcines priemones. Ypač ryškus šis skirtumas tarp įmonių vadovų: 61 proc. apklaustųjų mano, kad prevencinės priemonės yra efektyvesnės už baudžiamąsias. Priešingai manančių yra tik 36 proc.   • Palyginus su 2002 m. tarp įmonių vadovų  padaugėjo - nuo 19 proc. iki 24 proc. -  manančių, kad "Nacionalinė antikorupcijos strategija" padeda  mažinti korupcijos lygį Lietuvoje, tuo tarpu tarp gyventojų  taip manančių sumažėjo nuo 15 proc. iki 13 proc. Išvados Apibendrinant norėčiau pasakyti, jog, mano nuomone, dovanos žmones pastūmėja link kyšių, o kyšiai – link korupcijos. Tai tarsi grandinė, tik vienose šalyse ji daugiau kontroliuojama, kitose mažiau. Korupcijos reiškinio atsiradimas ir jo dydis priklauso nuo įvairių aspektų, bet visų pirma – nuo mūsų pačių. Yra manoma, jog jos ištakų reikėtų ieškoti savanaudiškoje žmogaus prigimtyje, kai išlikimas ir giminės pratęsimas buvo susijęs su galimybe pasiekti ribotus resursus ir tuo pačiu išlikti. Vis dėlto gyvename civilizuotame pasaulyje, kur egzistuoja įstatymai, žmonių pareigos ir teisės. Prieš priimant darbo partnerių kvietimą išgerti kavos ar papietauti, raginčiau labai gerai pagalvoti, ar tai jau nebus įsipareigojimas. Korupcija yra smerktinas reiškinys, kuris naikina valstybės resursus, mažina konkurenciją, pakerta pasitikėjimą valstybės administravimu, kartais padeda suvesti sąskaitas  įvairioms interesų grupėms. Manyčiau, jog korumpuotas asmuo ar organizacija anksčiau ar vėliau žlugs. Pritarčiau daugumos Lietuvoje nuomonei, jog vis tik reikia didinti ne baudžiamąsias antikorupcines priemones, o prevencines. Žiaurumu ir grasinimais, o tuo labiau baudomis mažai pasieksime. Norėčiau akcentuoti tai, jog didesnė atsakomybė tenka imančiam kyšį, o ne jį duodančiam. Kovai su korupcija reikalingas visos šalies dėmesys, tad šią kovą pradėkime nuo savęs ir šiandien. Literatūros sąrašas 1. Palidauskaitė J. Viešojo administravimo etika. - Kaunas : Technologija, 2001. 2. Rose-Ackerman S. Korupcija ir valdžia: priežastys, padariniai ir reforma. – Vilnius: Vaga, 2001. 3. G. Gulyas. Valstybės tarnautojų etika. – Vilnius: Margi raštai, 4.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!