Korupcija, jos samprata. Kovos su korupcija būdai. Dovana. Kyšis

 KORUPCIJA, JOS SAMPRATA. KOVOS SU KORUPCIJA BŪDAI. DOVANA ĮVADAS Korupcija- piktnaudžiavimas viešąja tarnyba siekiant asmeninės naudos. Korupcija kelia grėsmę mūsų saugumui ir žmogaus teisėms. Korumpuoti pareigūnai palieka likimo valiai jiems pavestą prižiūrėti veiklą ir neužkerta kelio nelaimei. Papirktas valstybės inspektorius leis kažkam rizikuoti mūsų gyvybe ar sveikata. Dėl korupcijos gali būti pažeistos esminės mūsų teisės į sveikatos apsaugą, išsilavinimą, teisė į nuosavybę ar pagaliau – teisė į švarų vandenį ir orą. Dėl korupcijos yra mažiau pinigų, negu galėtų būti. Ir ne todėl, kad galbūt ką tik davei kyšį. Korupcija gali padidinti bet kokios valstybės investicijos kainą iki trisdešimt procentų. Tai reiškia, kad visuomenei statoma nauja mokykla ar ligoninė gali kainuoti beveik trečdaliu brangiau. Viešuosiuose pirkimuose bei valstybės investicijose korupcijos išpūstos kainos dar labiau padidina nacionalinę skolą. Dėl korupcijos sunkiau verstis. Korupcija iškreipia rinkos mechanizmus ir sukuria nelygias sąlygas verslui. Daug verslo žmonių yra linkę duoti kyšius tikėdami, kad tokiu būdu jie 95 atvejais iš 100 pasiekia norimą tikslą. Bet kas, jei korumpuotajam kitąkart reikės dar daugiau? Kas, jei konkurentai sumokės daugiau kyšių? Kas, jei korupcinius planus sugriaus teisėsaugos pareigūnai? 1999 metais „Vilmorus“ (Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimai) sociologinis tyrimas parodė, kad 74,1 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų smerkė korupciją kaip reiškinį, bet 60,4 proc. buvo pasirengę duoti bent jau smulkų kyšį, kad galėtų išspręsti jiems iškilusias problemas. Taip pat paaiškėjo, kad masinėje sąmonėje dovanos priėmimas ne visada siejamas su korupcija, o pigių prekių įvežimas be muito dažnai nesiejamas su kontrabanda. Kyšį buvo pasiruošę duoti 71,1 proc. respondentų, gaunančių didesnes pajamas, o 71,5 proc.- jaunuolių. Taigi, galima drasiai teigti, kad korupcija sukūria valstybę, kurioje kuo toliau tuo sunkiau sunkiau bus gyventi žmonėms, kuoriems yra sunku pragyventi. Tokiai tempais, mano manymu, galima greitai prieiti prie valstybės degradavimo. I. Priemonių prieš korupciją efektyvumas Kai prabylama apie korupciją, daugelis žmonių šiandien numoja ranka,- nieko nepakeisi. Išbandytos visos priemonės - pradedant griežtomis bausmėmis, baigiant anoniminiu telefonu ir švarių rankų komisija - tačiau niekas iš esmės nesikeičia. Priimami teisės aktai glumina akivaizdžiu tendencingumu ir palankumu atskiriems verslams ar asmenims. Karts nuo karto nuskambantys kyšininkavimo skandalai pribloškia kyšių dydžiais - mat jie dėl didėjančios rizikos auga kaip ant mielių. Korupcijos faktai išaiškinami ne tik Lietuvoje - reiškinys yra globalus. Kyla klausimas, nejaugi korupcija ir kyšininkavimas yra neišvengiamas visuomenės atributas? Ar verta patiems ieškoti priemonių, galinčių išgyvendinti šią ydą, jei jų nesurado tokios demokratinės šalys, kurių ekonomikos modelį bei įstatymus mes laikome pavyzdžiu? Korupcijos padariniai, kuriuos visuomenė vertina tik neigiamai, vis tik skatina tų priemonių ieškoti, nes rezultatai verti kovos. Ar korupcija išnyktų, jei bausmės už kyšius būtų didelės? Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamų elito apklausų rezultatai rodo, kad elitas bausmių svarbą vertina 6.5 balais iš 10 galimų. Ši priemonė pagal efektyvumą yra trečioje vietoje po biurokratizmo ir valstybės kišimosi į ekonomiką mažinimo. Vertinant bausmių poveikį, sutariama, kad bausmė veikia dvejopai. Ji iš tiesų gali sustabdyti asmenis, kurie abejoja: pasinaudoti galimybe ar ne. Tačiau, kita vertus, apsisprendusius imti kyšį gresiančios bausmės veikia tik vienaip - verčia didinti paslaugos kainą. Rinka veikia ir čia - rizika turi apsimokėti. Tikėtis, kad didelė bausmė gali priversti žmones ko nors nedaryti yra utopiška. Mirties bausmė nesumažina žiaurių nusikaltimų skaičiaus, nėra tokios baudos, kuri priverstų nebenusikalsti. Todėl baudos - kosmetinė, o ne esminė priemonė mažinant kyšininkavimą kaip vieną iš korupcijos formų. Po viso mano tokio apmastymo, kyla klausimas- ką mes, Lietuvos gyventojai turime padaryti, kad sustabdytųme tą pražūtingą srovę- korupcija? Mano manymu, jeigu kiekvienas susimastytų dėl ko duodamas kyšis ir už ką, tai būtų daug lengviau susidoroti su korupcija, tačiau tai turi daryti ne vienas žmogus, bet visi žmonės gyvenantys šioje planetoje, nes tai, kaip jau minėjau, globali problema. II. KOVOS SU KORUPCIJA RECEPTAS Veiksmingiausia priemonė įveikti korupciją iš tiesų yra ne žmonių auklėjimas, ne bausmės, ne dorų pareigūnų paieška ar principinga teisėsaugos institucijų veikla. Veiksmingiausia priemonė yra pačių korupcijos ištakų - galimybės spręsti, dalinti - ribojimas ir panaikinimas. Kova prieš korupciją ir biurokratizmo mažinimą susiveda į valdžios funkcijų ir galių, ypač ekonomikoje, ribojimą ir mažinimą, šių funkcijų privatizavimą ir perdavimą į privačias rankas. Nuo ko pradėti valstybės funkcijų mažinimą? Sukurtos ir įgyvendintos eksporto skatinimo, įmonių gaivinimo, investicijų skatinimo, smulkaus ir vidutinio verslo, lengvatinių kreditų ūkininkams ir kooperatyvams programos, sudaryta verslo plėtojimo taryba, įsteigta pusiau valstybinė importo eksporto draudimo įmonė. Bendras jų veikimo bruožas yra tas, kad pareigūnui paliekama teisė spręsti kas yra vertas valstybės paramos. Be to, bet kokia valstybės parama sukuria galimybę susikurti ir gyvuoti "pelningam verslui" ne rinkos sąlygomis. Norintys mažinti korupciją turi atsisakyti paramos verslui visiems laikams. Esama mokesčių sistema sukuria ypač palankias sąlygas korupcijai. Štai keletas pavyzdžių. Valdžia gali manipuliuoti mokesčių sistema, priimdama tendencingus mokesčių įstatymus. Valdžia gali manipuliuoti mokesčių sistema, įpareigodama nustatyti faktinius mokesčių tarifus įvairias valstybės institucijas. Valdžia gali manipuliuoti mokesčių sistema, teikdama mokestines lengvatas. Valdžia gali manipuliuoti mokesčių sistema, tarsi specialiai supainiodama mokesčių taisykles, kai mokesčių administratorius tampa pagrindine, bet neatsakinga figūra mokesčių apskaitoje. Todėl, nenorint palikti sąlygų korupcijai, būtina sumažinti mokesčių skaičių, tikslinti mokesčių taisykles, supaprastinti mokesčių apskaitą, niekam nedaryti išimčių. Valstybė ne tik nustato veiklos sąlygas rinkos dalyviams, bet ir pati aktyviai dalyvauja, kurdama prekes ir teikdama paslaugas. Valstybė kaip verslininkė veikia bankininkystėje, komunaliniame sektoriuje, nekalbant jau apie energetiką, ligonines, mokyklas ir pan. Valstybinė įmonė tarsi ir vadovaujasi pelningumo kriterijumi, tarsi ir ne. Valstybinis bankas gali kredituoti ne patį geriausią verslininką, o tą, kurį nurodo valdininkas. Valstybinė įmonė gali pirkti ne pigiausias ar geriausias žaliavas, o tas, kurias parduoda geras valdininko draugas. Valstybinei įmonei ne problema veikti neefektyviai ir išlikti rinkoje, nes valdžia jai sukuria išskirtines sąlygas, kartais - valstybinius užsakymus. Tai daroma visa tai ne tam, kad būtų gerai visuomenei, o tam kad būtų gerai konkretiems su valdžia susijusiems asmenims. Korupcijai plėtotis palanki visa valstybinių įmonių sistema. Ją būtina suardyti - valstybė turi pasitraukti iš verslo, valstybinės įmonės turi būti privatizuotos. Visa tai reikalinga tam, kad būtų panaikintos korupcijos ištakos. Čia pateiktas sąrašas nėra išsamus. Šios namų darbo dalies tikslas nėra įvardinti kiekvieną korupcijos židinį. Juo gali tapti kiekvienas valstybei suteiktas papildomas įgaliojimas. Jei iš tikrųjų norima panaikinti korupciją, paprastas ir naudingas receptas turi atitikti pagrindinę sąlygą - mažinti valdžios įgaliojimus. Ir daryti tai reikia ne tik specialiai tam skirtais aktais, komisijomis ar veiksmais, bet nuolat, kasdien, kiekvienu priimamu sprendimu. Tik tuomet vietoje vienos panaikintos biurokratinės institucijos ar funkcijos neišdygs trys naujos. III. KYŠIS Kyšis - atsilyginimas profesionalui pinigai, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti siekiant pirmumo teisės ar kitaip skatinant apeiti profesinę etiką. Kyšio davimas vadinamas kyšininkavimu. Kyšininkavimas yra korupcijos forma, dažniausiai neteisėta. Kyšiu baudžiamosios teisės prasme gali būti laikomi veiksmai kai pinigai, materialinės vertybės ar paslaugos duodami pareigūnui, siekiant jog jis atliktų neteisėtus veiksmus, atlikdamas teisėtus veiksmus suteiktų pirmumo teisę arba teisėtų ir jam pagal einamas pareigas priklausančių veiksmų neatliktų. Kyšininkavimas paplitęs įvairiose srityse, pavyzdžiui: • medicinos sistemoje: ◦ farmacinės kompanijos gali siekti apdovanoti gydytojus, kad šie išrašytų daugiau jų gaminamų vaistų receptų; ◦ pacientai gali duoti kyšius medicinos personalui siekdami geresnės priežiūros. Kai kuriose šalyse (ir Lietuvoje) ribotas neoficialus atsilyginimas gydytojui dovanomis yra teisėtas. • švietimo sistemoje, kur kyšiai mokami siekiant suklastoti stojamųjų egzaminų rezultatus, taip pat siekiant geresnio balo kituose egzaminuose. • teismų sistemoje • politikoje ◦ valstybinėse įstaigose, siekiant greitesnio aptarnavimo, norint paveikti viešųjų konkursų eigą, apeiti įstatymus ◦ paperkami politikai, siekiant palankesnių įstatymų ar kitų sprendimų. Kaip teigia viena kritikė Renata Šerelytė: „ (...)Ir nors paprastam žmogui nelengva išsiskirti su savo sunkiai uždirbtais pinigais, kyšį jis duos, nes kyšis - galutinė instancija. Juk žmogus ne aklas - jis mato, kaip padedant kyšiams tvarkomi verslo ir politikos reikalai ir nė vienas stambus kyšininkas nėra baudžiamas. Pavyzdžiui, žinomam asmeniui, įvardytam kaip Abonentas, kuris figūruoja juoduosiuose "Rubicon" buhalterijos sąrašuose, niekas nė nemano kelti baudžiamosios bylos ar suspenduoti tarnybinių įgaliojimų. Nors visiems aišku, kad už kyšius buvo sudaromi palankiausi sandoriai. Tai tik liudija, kad "abonentų" turime ir daugiau, ir jie sėdi vienoje valtyje. Tačiau ne už kalnų savivaldybių rinkimai - kas gi norės judinti širšių lizdą! Juolab kad spiečius gali atsisukti ir į judintoją. Taigi atsižvelgdami į šias sąlygas korupcijos "stabilumo" dar galime tikėtis mažiausiai dešimtmetį.“ Noriu sutikti su tokiu rašytojos pasakymu, kadangi tikrai, paprasti žmonės mato ir ima iš tų žmonių pavyzdį, kaip geriausia yra išspręsti savo bėdas, problemas, kad nei pats nenukentėtų ir kitam nepridarytų žalos. Bet argi tai yra išeitis? Manau, kad jeigu nebūtų kyšio nebūtų ir korupcijos, o tai kaip jau paminėjau- dar viena korupcijos forma. IŠVADOS Etiškai neatmestinas kyšio davimas ir tuomet, kai siekiama aukštesnio moralinio gėrio. Schirrmacheris pasakoja apie gydytoją, kuris gyvybę imasi gelbėti tik tuomet, kai gauna kyšį. Senajame Testamente pasakojama istorija apie karalių Jehoašą, kuris didelia pinigų suma paperka sirų karalių, taip išgelbėdamas Jeruzalę nuo puolimo ir jos gyventojus nuo žūties (2 Kar 12, 18–19). Tai teorija, bet testas dažniausiai būna žymiai sudėtingesnis. Gali būti, kad universiteto metai praleisti „švariai“, išsvajotasis diplomas rankoje – bet staiga paaiškėja, kad darbo rinkoje tavęs nelaukia visiškai niekas. Ir darbą pagal specialybę gali gauti (jei neturi pažįstamų) tik davęs kyšį. „Deja, niekuo negaliu padėti...“, – maloniai išlydi visagalis darbdavys, o akyse žibėte žiba: „Duok kyšį ir padėti galėsiu!“ Todėl nieko nuostabaus, kad pagal tyrimų duomenis kyšininkavimą teigiamiausiai vertina būtent 25–35-mečiai. „Respublikos“ straipsnyje "Šalies studentų prioritetas – ne žinios, o sėkminga karjera" rašoma, jog į klausimą, kas lemia žmogaus galimybes gauti gerą darbą, tik studentai dar atsako, kad žinios ir įgūdžiai, o absolventai „realistiškesni“ – pažintys ir ryšiai. Suprantama, kad būtent šios amžiaus grupės žmonės labiausiai suinteresuoti gauti gerą darbą ir adaryti karjerą. Tai vardan to ir kol ne per vėlu kodėl gi „nepasistengus“?... Biblijai ši problema ne naujiena. Ji pateikia daug pavyzdžių, kaip per kyšius tikrai nemažai pasiekiama: „Duodančiam kyšis atrodo kaip kerai: kur tik jis pasisuka, ten jam sekasi“ (Pat 17,8). Bet būtent dėl to Biblija ypač perspėja ir pabrėžtinai pasako, kad geriau patirti nenaudą ir "vargšu" likti, negu nemoraliais būdais sau naudos ieškoti. Štai keletas pavyzdžių iš Patarlių knygos: „Geriau turėti mažai ir pagarbiai bijoti VIEŠPATIES, negu būti turtingam ir gyventi be ramybės“; „Geriau turėti mažai, bet įgyta sąžiningai, negu didelių neteisėtų pajamų“; „Geriau vargšas, kuris dorai gyvena, negu kvailas, kuris suktai kalba“; „Geriau vargšas, kuris dorai gyvena, negu nesąžiningas turtuolis“. Tai absoliučiai esminis principas. Be jo kasdienybės pagundų gausoje mes prapuolę! Prie viso to dar labai svarbu nuolatinė krikščionių tarpusavio pagalba, padrąsinimas ir paraginimas. Ir atvirumas. Labai svarbu atviras kalbėjimas apie šias problemas tiek Bažnyčiose, tiek studentų grupėse.  LITERATŪRA 1. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!