Mirties bausmė bei nusikaltimų prevencija

Mirties bausmė už daugybę sunkių nusikaltimų buvo numatyta Lietuvoje galiojusiuose sovietinės baudžiamosios teisės įstatymuose, liko ji ir po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Paskutinis mirties bausmės nuosprendis 1995 m. buvo įvykdytas "Vilniaus brigados" vadeivai Borisui Dekanidzei, organizavusiam žurnalisto Vito Lingio nužudymą. 1996 m. liepos 25 d. tuometinis šalies Prezidentas Algirdas Brazauskas paskelbė mirties bausmės vykdymo moratoriumą. Nors tokia bausmė liko Baudžiamojo kodekso straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir genocidą, tačiau nuo to laiko nebebuvo vykdoma. 1998 m. Lietuvoje buvo žengtas dar vienas žingsnis mirties bausmės panaikinimo link. Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar mirties bausmė, kuri nusikaltėliui gali būti skirta už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, neprieštarauja valstybės Konstitucijai. Gruodžio 9 d. Konstitucinis Teismas pripažino, jog Konstitucijoje, garantuojančioje žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti mirties bausmę. Po poros savaičių, 1998 m. gruodžio 21 d., Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išvadas, priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas. Mirties bausmės neliko ne tik už nužudymus, bet ir už genocido nusikaltimus.
Tokia šios bausmės istorija Lietuvoje remiasi daugiausia humanistiniais, žmogaus teisių apsaugos, tarptautinės integracijos principais, tačiau retai buvo kalbama ar ši bausmė efektyvi nusikaltimų prevencijos atžvilgiu.
2003 m. kovo mėn. 20 d. LR Seimas savo nutarimu Nr. IX – 1383 patvirtino Nacionalinę nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programą [12]. Joje nurodoma, kad nusikaltimų prevencija – tai poveikio nusikalstamumui priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, nustatant ir pašalinant bendrąsias nusikaltimų priežastis bei sąlygas, taip pat individuliai veikiant asmenis, kurie linkę daryti nusikaltimus ar ateityje gali tapti nusikaltėliais arba nusikaltimų aukomis. Šalia šios vartojama ir kita sąvoka - nusikaltimų kontrolė – tai poveikio nusikalstamumui priemonė, kuria siekiama mažinti nusikalstamumą ir neleisti viršyti socialiai priimtino lygmens aktyviais teisėsaugos institucijų veiksmais ir teisinio baudžiamojo poveikio priemonėmis, taip pat aktyviomis administracinėmis, ekonominėmis, socialinėmis, kitokio pobūdžio priemonėmis. Šios sąvokos yra tarpusavyje labai susijusios ir turi vieną tikslą – mažinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!