Smurto žiniasklaidoje poveikis nepilnamečiams ir jo prevencija

ĮVADAS Argi galime mes taip lengvai leisti, kad vaikai klausytųsi ir įsisavintų kažkokius mitus, kažkieno sukurtus ir paprastai prieštaraujančius toms tiesoms, kuriomis, mūsų manymu, vaikai turės vadovautis, kai suaugs? Platonas, „Respublika“ Lietuvos baudžiamoji statistika kasmet rodo vis didesnį nusikalstamų veikų, kurias įvykdė nepilnamečiai1 asmenys, skaičių. Tėvai, mokytojai, teisėsaugos institucijų darbuotojai vis dažniau kalba apie vaikų agresyvumą. Smurto2 didėjimas gali būti paaiškintas tokia visuomenės vystymosi tendencija, kai sąveikauja istorinė ir psichologinė kryptys. Agresyvumo (taip pat ir vaikų) augimas paaiškinamas subkultūros kaita. Ši kaita pasireiškia tuo, kad vaikai vis dažniau paliekami vieni, jiems trūksta bendravimo ne tik su suaugusiais, bet ir su bendraamžiais. Esant tokiai situacijai, vaikai ieško bendravimo alternatyvų, ir dažnai jomis tampa žiniasklaidos priemonės. Žiniasklaidos vaidmuo vaikų gyvenime pastaruoju metu labai padidėjo. Šiuolaikiniai vaikai praleidžia daug laisvo laiko žiūrėdami televiziją ar naršydami internete. Žiniasklaida tampa vienu iš pagrindinių užsiėmimų. Visuomenės informavimo priemonės – tai socialinis institutas, turintis įtakos visuomenės moralės ir dorovės normų formavimuisi. Po Nepriklausomybės atkūrimo siekdama atsikratyti ,,cenzūros“ šmėklos, Lietuvos valdžia apribojo savo funkcijas žiniasklaidos priemonių licencijavimo bei jų veiklos kontrolės srityje. Pagrindinė nerašyta taisyklė ,,Nepakenk“ buvo pamiršta. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, sąmoningai arba nesąmoningai, propagavo žiaurumą, abejingumą smurtui, kriminalinio gyvenimo būdo patrauklumą. Tai labiausiai palietė jautriausią visuomenės dalį – nepilnamečius, kurie dėl savo nesusiformavusių psichologinių ir fiziologinių savybių yra labai lengvai įtakojami. Šiame magistro darbe nagrinėjama smurto žiniasklaidoje poveikio nepilnamečiams ir jo prevencijos problema. Nagrinėjant šią problemą, į ją bus žvelgiama kompleksiškai – kriminologijos, psichologijos, sociologijos, edukologijos ir kitų mokslų aspektais. Darbo aktualumas. Ši problema buvo pasirinkta nagrinėti dėl keleto priežasčių: 1. Visuomenės poreikis. – Lietuvos visuomenė viešai prabilo apie šią problemą, tai skatina išsamiau ją nagrinėti. 2. Nepakankamas ankstesnis problemos atskleidimas. – Ši problema, plačiai nagrinėjama pasaulio mokslininkų, Lietuvoje nesulaukė pakankamo dėmesio. Tikėtina, kad darbas bus vertingas dėl sisteminio požiūrio į nagrinėjamą problemą; užsienio autorių teorijų ir nuomonių aptarimo bei įvertinimo; atlikto kriminologinio tyrimo; tarptautinių bei Lietuvos teisės aktų nagrinėjimo; kai kuriose užsienio šalyse veikiančių nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio sistemų apžvalgos ir įvertinimo. 3. Problemos tęstinumas. – Ši problema nepraras aktualumo ir ateityje, kadangi vystantis informacinėms technologijoms nepilnamečiai turės daugiau galimybių gauti informacijos iš įvairių šaltinių. Darbo tikslas – atsižvelgiant į žiniasklaidą kaip į vieną neišvengiamų išorinės aplinkos veiksnių, išanalizuoti jos daromą poveikį nepilnamečio asmenybei, taip pat numatyti galimus ir tinkamiausius tokio poveikio prevencijos būdus. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti smurto žiniasklaidoje poveikį nepilnamečiams remiantis pasaulio mokslininkų teorijomis bei atliktais tyrimais; 2. atlikti kriminologinį tyrimą (apie jo uždavinius bus kalbama 3 skyriuje); 3. išanalizuoti ir palyginti egzistuojančias teisines bazes (Lietuvoje ir kai kuriose įvairių pasaulio regionų valstybėse) nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio aspektu; 4. išanalizuoti ir palyginti informacijos klasifikavimo ir žymėjimo sistemas, veikiančias Lietuvoje ir kai kuriose įvairių pasaulio regionų valstybėse; 5. pasiūlyti visuomenei (tėvams, pedagogams ir kt.) ir valstybės institucijoms smurto žiniasklaidoje poveikio nepilnamečiams prevencijos priemones. Tyrimo objektas – smurto žiniasklaidoje poveikis nepilnamečiams. Tyrimo objektas atskleidžiamas kompleksiškai: analizuojant egzistuojančias teorijas bei tiriant nepilnamečių nuomonę šiuo klausimu. Darbo hipotezė: nuolatinis smurto žiniasklaidoje stebėjimas didina nepilnamečių polinkį smurtauti. Tyrimo metodai. Atskleidžiant temą buvo derinami teoriniai ir empiriniai metodai. Metodų pasirinkimą lėmė kaip viso darbo, taip ir kiekvieno atskiro uždavinio specifika. Iš teorinių metodų buvo naudojami sisteminės analizės, loginės dedukcijos, lyginimo, apibendrinimo; iš empirinių metodų – anketinis, teisinių dokumentų analizės. Darbo struktūra. Darbo struktūrą sąlygojo temos pavadinimas, reikalaujantis nagrinėti dvi sudėtines dalis: smurto žiniasklaidoje poveikį nepilnamečiams bei šio poveikio prevenciją. Darbą sudaro 4 skyriai, visi išskyrus pirmą suskaidyti į poskyrius. 1. ŽINIASKLAIDOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS „Žurnalistikos enciklopedijoje“ žiniasklaidos sąvoka apibrėžiama kaip organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje; viešosios informacijos rengėjai, visuomenės informavimo priemonės; spaudoje paskelbtos publikacijos, transliuotos RTV laidos3. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje visuomenės informavimo priemonės apibrėžtos kaip knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija, išskyrus techninius ir tarnybinius dokumentus, taip pat vertybinius popierius [9]. Šiomis sąvokomis taip pat operuoja V. Andrejevas ir R. Gražulienė [16]. Šiame darbe sąvoka „žiniasklaida“ apima visas įmanomas žiniasklaidos priemones ir suprantama plačiąja prasme. Žiniasklaidos skiriamieji bruožai – tai viešumas, t. y. neribotas vartotojų ratas; specialių techninių prietaisų, aparatūros naudojimas; nuolat kintantis auditorijos skaičius, priklausomai nuo susidomėjimo laidomis, pranešimais ir pan. Žiniasklaidos vaidmuo visuomenės gyvenime pasireiškia per jos funkcijas. Rosita Uznienė (Klaipėdos universitetas) [39, p. 166] išskiria šias žiniasklaidos funkcijas: Šviečiamoji – realizuojama per įvairią mokslus populiarinančią informaciją, kuri plečia, gilina žinias. Bet dažnai ši informacija būna šališka, nes jos teikėjas siūlo savo požiūrį. O iš tikrųjų pirma reikėtų pateikti objektyvią informaciją, ir tik tada siūlyti savo vertinimus. Todėl labai svarbu, kad žiniasklaidos atstovai suvoktų savo atstovaujamos srities šviečiamosios funkcijos ugdomąją reikšmę ir subjektyvia informacija neklaidintų auditorijos. Lavinamoji funkcija priklauso nuo teikiamos informacijos turinio ir pobūdžio, nes informacijos turinys gali būti tiesiogiai teigiantis arba problemiškas, verčiantis intensyviai mąstyti, gretinti, analizuoti. Juo daugiau tokio pobūdžio informacijos, tuo geriau žiniasklaida atliks savo ugdomojo poveikio lavinamąją funkciją, kuri ypač reikšminga vaikų socializacijos procesui. Auklėjamoji funkcija reiškiasi pateiktos informacijos vertinimais, pažiūromis, siekiant juos įdiegti vaikams. Tai daroma keliais būdais: informaciją lydi pateikėjo vertinimas. Tai tiesmukas auklėjimas. Informacijoje esantys faktai sudėliojami taip, kad žiūrovas, skaitytojas ar klausytojas tarsi savaime susidarytų pageidaujamą požiūrį ar vertinimą. Informacija lyg ir objektyvi, netendencinga, bet nuolat kartojami tie patys žodžiai ar mintys, vaizdai veda į norimą tikslą. Iš anksto žinomas viso informacijos bloko kryptingumas. Taip pat ji teigia, kad žiniasklaida turi įtakos vaikų socialinių įgūdžių formavimuisi ir vardina šiuos įgūdžius: sprendimų priėmimo, problemų sprendimo, kūrybiško mąstymo, kritinio mąstymo, efektyvaus bendravimo, asmeninio bendravimo, savęs pažinimo, emocijų valdymo, empatijos, streso įveikimo. Ji pabrėžia žiniasklaidos įtaką vaiko socializacijos procesui bei išreiškia jo etapus (žr. 1 lentelę) 1 lentelė. Žiniasklaidos įtaka vaiko socializacijos procesui. Elgesio modeliai Vaikas Žiniasklaida Vertybių sistema Patirtis, įspūdžiai Maria Furst išskiria iš esmės panašias žiniasklaidos funkcijas [21, p. 341]: • aktualios informacijos perdavimas; • pramoga (ją ne visada galima atskirti nuo informacijos); • normų ir vertybių perdavimas (pvz., socialinių, politinių ar religinių); • mokslo žinių skleidimas ir švietimas; • gyvenimiškoji pagalba. Naujos žiniasklaidos teorijos remiasi „naudos“ koncepcija. Jos performuoja klausimą „Kaip žiniasklaidos priemonės veikia recipientą“ ir klausia, ką su žiniasklaidos priemonėmis daro vartotojas, t. y. kokią naudą, kokias pasitenkinimo galimybes suteikia žiniasklaida, kokius recipiento poreikius ji patenkina. Taigi, galima išskirti tris dideles funkcijų grupes: kognityvinę (tai informacijos gavimas ir žinių įgijimas), atsipalaidavimą (pramoga ir bėgimas nuo nuobodulio) ir asmeninių poreikių (pvz., pabėgti nuo tikrovės ar rasti pakaitalą socialiniams kontaktams) patenkinimas. Tačiau, be išvardintų teigiamų žiniasklaidos funkcijų, būtina pabrėžti, kad egzistuoja ir neigiamos funkcijos. Jų poveikis itin svarbus dėl to, kad žiniasklaidos priemonėmis pateikiama informacija (net neobjektyvi) gali turėti įtakos žmonių nuostatų, įsitikinimų ir net elgesio formavimuisi. Kaip pažymi A. Dobryninas [20, p. 59], „žiniasklaida formuoja viešąją nuomonę ne todėl, kad informuoja visuomenę

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!