Socialinės atskirties problema Lietuvoje

Lektorė A. Šumskienė
_________________________
parašas
Klaipėda, 2005
ĮVADAS
Socialinė atskirtis – visuomenės atsisakymas atskirų savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir pan.. Socialinę atskirtį gali sukelti ir socialinės apsaugos sistemos trūkumai, neleidžiantys daliai gyventojų pasinaudoti šios sistemos galimybėmis.( Socialinės apsaugos terminų žodynas, 1999).
Socialinių mokslų atstovai vis dar neranda vieningo socialinės atskirties apibrėžimo. Didysis klausimas yra šis: ar visa tai yra susiję su skurdu, ar ne? Kai kurie socialinę atskirtį bando paaiškinti vienu paprastu sakiniu: „ kas yra viduje ir kas išorėje“. Iš tiesų tai kol kas geriausias apibrėžimas, kadangi jis palieka erdvės naujoms atskirties teorijoms ir sampratoms, nes iki šiol pasireiškė daugybė jos formų. ( Kuitniauskas M., 2005).
Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir sugrįžo į pasaulio bendriją kaip nepriklausoma valstybė 1990metais. Nors mūsų šalis turi senas valstybingumo tradicijas ir nepriklausomos demokratinės raidos patirtį, išsaugoti per penkiasdešimt okupacijos metų nebuvo lengva.
Atkūrusi politinę nepriklausomybę, Lietuva siekia liberalizuoti visuomenę iš esmės pertvarkyti ūkį rinkos ekonomikos kryptimi, vykdydama radikalias socialines ir ekonomines reformas. Šių reformų tikslas – sukurti tokią visuomenę, kurioje galėtų maksimaliai atsiskleisti Lietuvos žmonių galimybės, jiems būtų garantuotos visos teisės ir laisvės, sudarytos sąlygos vaisingai dirbti, šviestis, saugiai jaustis ištikus ligai, negaliai ar sulaukus senatvės. Kitaip tariant, visų reformų tikslas turi būti žmogus.
Deja pirmieji, laisvos Lietuvos, reformos metai nebuvo lengvi. Šalia viltingų dalykų, matome ir skaudžias netektis – gyvenimo trukmės ir realių gyventojų pajamų mažėjimą, didėjantį nedarbą, nepriteklius švietimo, sveikatos ir kitose svarbiose sferose.( Socialinis pranešimas 1995).
Socialinės atskirties raidos tendencija – nuo politinės diferenciacijos į socialinę. Dešimtmetė socialinės atskirties raida yra dvejopa: a) revoliuciniu laikotarpiu ji sunkiai sumenko – dėl pagrindinių ekonominių bei politinių pilietinių teisių įgyvendinimo; b) evoliuciniu antrosios Lietuvos Respublikos raidos tarpsniu ji laipsniškai auga, o jos struktūra sparčiai diferencijuojasi. Kuo toliau tuo labiau atskirties kaitą lemia pasauliniai globalizacijos procesai bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!