Socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje: Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana)

• Gimė 1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose (Plungės raj.).
• Mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose (Mažeikių raj.).
• M. Pečkauskaitės tėvai – sulenkėję bajorai.
• Ji augo demokratiškoje, ekonomiškai nepranašesnėje šeimoje.
• Marija 1891 m. pradėjo ruoštis egzaminams į Petrapilio (dab. Sankt Peterburgas) Šv. Kotrynos gimnaziją.
• 1892 m. egzaminus Marija išlaikė į trečiąją klasę, tačiau dėl sveikatos problemų mokslus teko tęsti privačiai.
• Surasti savo vietą lietuvių tautos gyvenime Šatrijos Raganai padėjo ir aktyvus “Varpo” krypties visuomenės veikėjas P. Višinskis.
• Mokėsi lietuvių kalbos ir pramokusi ją, pradėjo kalbėti ir rašyti lietuviškai.
• Nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo spausdinti apsakymus.
• Šešerius metus (1889 - 1905) daraktoriavo svetimuose dvaruose.
• Daraktoriaudama Pečkauskaitė brendo kaip mokytoja ir kaip auklėtoja.
• 1905 m. pedagogė gavo “Motinėlės” draugijos stipendiją ir išvyko į Šveicariją.
• M. Pečkauskaitę domino F. V. Foersterio, vokiečių pedagogo veikla.
• Į lietuvių kalbą išvertė šias jo knygas: „Jaunuomenės auklėjimas“ (1913 ir 1926), „Seksualinė etika ir seksualinė pedagogika“ (1923), „Auklėjimas ir auklėjimasis“ (1928), „Mokėk gyventi“ (1934).
• Nuo 1909 iki 1915 metų m. Pečkauskaitė dirbo Marijampolės mergaičių progimnazijoje.
• Kaizerinės okupacijos metais pedagogė organizavo lietuvišką mokyklą.
• Ciūriche bei Fribūre ji studijavo literatūrą, estetiką, sociologiją ir filosofiją, ten formavosi ir pedagoginės Šatrijos Raganos pažiūros.
• 1915 m. atvyko į Židikius, kur atsiskleidė ryškiausia dorovinė Šatrijos Raganos savybė – meilė žmonėms.
• 1928 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Marijai Pečkauskaitei jos penkiasdešimties metų sukakties proga suteikė Filosofijos Garbės Daktarės laipsnį.
• 1896 m. debiutavo kaip prozininkė apsakymu „Margi paveikslėliai”, vėliau Židikuose gimė žymiausi rašytojos kūriniai: „Irkos tragedija” (1924), „Sename dvare” (1922), „Mėlynoji mergelė” (1925), „Pančiai” (1920).
• Rašytoja vadovavosi krikščioniškąja etika ir ja grindė savo auklėjimo teoriją, išdėstytą knygose „Motina-auklėtoja” (1926) ir “Rimties valandėlė” (1928).
M. Pečkauskaitės pedagoginės idėjos ir jų sąsajos su socialiniu darbu
• Šatrijos Raganos visuomeninės ir pedagoginės pažiūros formavosi sudėtingomis XIX a. pabaigos - XX a. pradžios nacionalinės išsivaduojamosios kovos sąlygomis.
• M. Pečkauskaitei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!