Socialinės apsaugos politika Lietuvoje

Didžioji Lietuvos socialinės apsaugos dalis yra pagrįsta socialinio draudimo pricipu. Apie 80  visų socialinės apsaugos išlaidų skiriama socialiniam draudimui. Socialinis draudimas apima apie 1,3 mln. Dirbančių Lietuvos gyventojų, nuo kurių darbo pajamų mokamos socialinio draudimo įmokos.
Lietuvos socialinės apsaugos sistema pradėta reformuoti atkūrus nepriklausomybę. 1990 – 1991 m. padėti pagrindai socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos. Ši problema yra aktuali, visiems žmonėms, nes kiekvienas turi žinoti apie savo teises, ką gali gauti vienu ar kitu atveju. Kokios išmokos kada jam priklauso.
4. Supažindinti visuomenę su:
◦ senatvės, invalidumo ir našlystės (maitintojo netekimo) pensijomis;
◦ ligos ir gimdymo pašalpomis bei medicinine pagalba;
◦ išmokomis nelaimingų atsitikimų darbe atvejais;
◦ nedarbo pašalpa;
◦ pašalpa šeima.
Lietuvos socialinės apsaugos sistemos2
Lietuvoje socialinė apsauga taikoma visiems asmenims nepriklausomai nuo jų lyties. Pagrindinės teisės į socialinę apsaugą garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 52 straipsnis numato piliečių teisę gauti senatvės ir indvalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais atvejais. 48 straipsnis garantuoja teisę gauti socialinę apsaugą nedarbo atveju. 39 straipsnis numato socialinę paramą šeimoms: „Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą“. Taip pat numatoma dirbančioms motinoms suteikti mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.
Pagrindiniai Lietuvos socialinės apsaugos įstatymai, kurie detalizuoja konstitucines nuostatas, yra Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas, Gyventojų pajamų garantijų įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymai, Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Socialinių paslaugų pagrindų įstatymas ir kt.
1990 metais priimtas Valstybinio socialinio aprūpinimo įstatymas numato, kad socialinė apsauga yra taikoma įstatymų numatytais atvejais:
1. asmenims, sulaukusiems pensininio amžiaus arba jaunesniems, jeigu jie dėl amžiaus negali dirbti pagal savo profesiją;
2. invalidams ir asmenims, laikinai netekusiems darbingumo;
3. maitintojo netekusioms šeimoms;
4. asmenims kuriems reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija;
5. šeimoms turinčioms vaikų;
6. asmenims, laikinai netekusiems darbo;
7. asmenims, kuriems būtina valstybės parama.
Socialinės apsaugos sistema...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!