ES socialinės politikos poveikis politikai pagyvenusių žmonių atžvilgiu Lietuvoje

Spartus ES valstybių demografinis senėjimas XX–XXI amžių sandūroje bei šio proceso prognozės kelia didelį susirūpinimą socialinės politikos kūrėjams: kaip užtikrinti lygias galimybes visoms kartoms ir integruoti pagyvenusius žmones į visuomenę. Siekiant spręsti šias problemas, nauji uždaviniai kyla socialinių paslaugų, pensijų, darbo rinkos politikos ir kitoms sritims.
Pensijų fondų paieška bei efektyvių ir adekvačių socialinių paslaugų teikimas esant finansiniam deficitui paskatino keisti požiūrį į pagyvenusių žmonių galimybes ir vaidmenį darbo rinkoje bei skatinti „aktyvų senėjimą“.
Lietuva šio globalaus populiacijos senėjimo kontekste ne tik yra bendroje senstančių šalių kategorijoje, bet tarp jų vis labiau išsiskiria. Nors pagal daugelio populiacijos senėjimą vertinančių rodiklių reikšmes Lietuva dar nėra tarp lyderiaujančių Europos Sąjungos šalių, tačiau pagal proceso tempus, ypač artimiausių kelių dešimtmečių perspektyvoje, Lietuva priskiriama prie sparčiausiai senstančiųjų Europoje .
Kadangi Lietuvos gyventojų senėjimo tempai yra spartesni negu kitų ES valstybių narių, šio amžiaus viduryje (apie 2050 m.) gyventojų senatvės lygio atžvilgiu Lietuva iš demografiškai jaunesnių ES valstybių narių pereis į vidurinę grupę – prognozuojama, kad tuo metu per 28 proc. šalies gyventojų bus 65 m. ir vyresni.
Populiacijos amžiaus struktūra ir demografinis senėjimas yra pagrindinių demografinių procesų – gimstamumo, mirtingumo, migracijos ilgalaikės raidos rezultatas. Vykstant visuomenės modernizacijai, pereinant iš agrarinės į industrinę ir poindustrinę visuomenę, pagrindiniai populiacijos senėjimo demografiniai veiksniai yra mirtingumo ir gimstamumo mažėjimas (Bernhardt, 2015, p. 4).
Mažėjantis gimstamumas mažina vaikų, populiaciją papildančias kartas ir atitinkamai didina vyresnių kartų dalį visoje populiacijoje. Mažėjantis mirtingumas ilgina gyvenimo trukmę, gausindamas vyresnio amžiaus populiacijos dalį.
Trečiasis populiacijos senėjimo demografinis veiksnys – populiacijos mažėjimas dėl migracijos. Populiacijai mažėjant dėl tarptautinės migracijos (didesnių emigracijos srautų nei imigracijos, t. y. neto migracijai esant neigiamai) ir migracijos procesuose intensyviausiai dalyvaujant jaunimui, mažėja jauno amžiaus populiacija, atitinkamai didindama vyresnio amžiaus populiacijos dalį, o kartu ir mažindama galimybes populiacijai atsinaujinti: mažėjant jaunimo daliai, mažėja galinčių susilaukti vaikų populiacija, mažėja gimusiųjų skaičius (Bernhardt, 2015, p.17).
Pagyvenusių žmonių politika Lietuvoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!