Idėja suvienyti Europą kilo istorikams ir filosofams dar XXa pradžioje. Austrijos eurapietiško judėjimo pradininkas bei vadovas Ričardas Koudenhofas – Kalergi (1894-1972) dar 1923m. pasiūlė sukurti jungtinės Europos Valstyjas, o Prancūzijos užseinio reikalų ministras Aristidas Brianas 1929m. Ženevoje vykusioje Jungtinių Tautų asmablėjoje paragino skurti Europos Sąjungą.
Po antrojo pasaulinio karo, 1947m. kai Europos valstybių ūkis buvo sugriautas, reikėjo imtis priemonių jam atkurti, JAV valstybės sekretorius Džonas Maršalas (1880-1959) m. pasiūlė fiansinę paramą Europos valstybėms. Tikslas buvo sustandyti Europos ekonomikos smukimą komunizmo plitimą, pasaulio prekybos stagnaciją, skatinti ekonomikos stabilizavimo politiką, imtis priemonių Europos valstybių prekybai tarpusavyje ir su kitomis pasaulio šalimis skitinti. 1948m. priėmus šį pasiūlymą iš Europos valstybių pareikalavo imtis priemonių ekonominėms problemos spręsti. JAV, tikėdamasi naujų didelių rinkų atsivėrimo, rėmė Europos vienijomosi projektą, kuris bivo pavadintas Maršalo planu. Tai būvo realus postūmis Europos bendrijų kūrimuisi. Kartų buvo reikalaujama, kad Europos valstybės koordinuotų savo veiksmų, siektų platesnės it gilesnės ekonominės bei politinės valstybių narių sanglaaudos, valstybių narių piliečių gerovės bei taikos ir stabilumo Europoje. Šiandien Europos Sąjunga yra unikali daugiašalė sąjunga, kurioje laikomasi trijų pagrindinių bendro veikimo principų: ekonominio, įstatymų viršenybės, demokratinio sprendimų priėmimo.
ES teisės aktuose nekeliami bendri reikalavimai valstybėms narėms dėl socialinės apsaugos lygio bei struktūros. Keliami tik tam tikrų pamatinių ES principų taikymo padariniai. Vienas iš tokių principų yra laisvas asmenų judėjimas, kuris yra vienas iš keturių ES vidaus rinkos atramų (kitos trys – prekių, paslaugų ir kapitalo laivas judėjimas. Europos Sąjungos socialinė politika remiasi visuotinėmis vertybėmis – demokratija ir individualiomis teisėmis, kolektyvine derybų laisve, vienodų galimybių suteikimu bei socialine apsauga ir solidarumu.
ES socialinę politiką galima išskirti į du tipus:
1. politika, turinti ekonominės ir socialinės politikos požymių;
2. politika, turinti socialinės veiklos specifinių sričių požymių.
Pirmojo tipo politikos esmė – Europos ekonominė ir socialinė vienybė. Socialinės politikos, pagrįstos ekonomine ir socialine vienybe, tikslai yra:
padėti vystytis atsilikusiems regionams; pertvarkyti pramonės smukimo smarkiai paliestus...
Šį darbą sudaro 2456 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!