Rašto darbas: Narkomanijos problema jaunimo tarpe

TURINYS 1. Įvadas......................................................................................................................................3 2. Narkomanijos problema jaunimo tarpe...................................................................................5 3. Veiksniai įtakojantys jaunus žmones vartoti narkotikus.........................................................6 4. Kaip spręsti šią problemą?......................................................................................................8 5. Išvados....................................................................................................................................10 6. Literatūros sąrašas..................................................................................................................11 1. ĮVADAS Visos valstybės, ne išimtis ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Kadangi geografine prasme Lietuvos padėtis patogi, ji tapo narkotikų tranzito šalimi. Modernėjant visuomenei didėja poreikis narkotikams, auga ir jų prieinamumas ir tiekimas. Kitaip tariant jei yra paklausa, yra ir pasiūla. Lietuvos vyriausybė nenumatė, kad narkotikų vartojimas taps viena iš rimčiausių socialinių problemų, todėl šiai dienai turime labai rimtai įsišaknijusią problemą. Šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi žmonių požiūris į narkotines medžiagas, jų vartojimą. Visuomenė vis dažniau linkusi „paslysti“: pradeda plisti alkoholizmas, narkotinių medžiagų vartojimas. Šios problemos labiausiai pažeidžia paauglius, jie pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis. Daugelis paauglių savo neigiamas emocijas, pojūčius realizuoja mokykloje, taip įsiveldami į konfliktus tiek su bendraamžiais, tiek su mokytojais. Kadangi paauglystėje formuojasi jauno žmogaus pasaulėžiūra, vystosi fiziniai ir intelektualiniai sugebėjimai, labai didelę neigiamą įtaką jų formavimuisi daro būtent narkotinės medžiagos. „Narkotikų vartojimas ir paplitimas paauglių tarpe tampa pavojingu socialiniu reiškiniu.“(Aleksandra G.Davidavičienė). Taip atsitiko žiniasklaidos dėka. Žiniasklaida yra ta terpė, kuri formuoja jaunų žmonių požiūrį į narkotines medžiagas ar asmenis vartojančius narkotines medžiagas. Paauglių mėgstamos grupės „The Doors“ lyderis Jimas Morrisonas mirė perdozavęs narkotikų. Bobas Marley dainuodavo apie narkotikus ir neslėpė tokio fakto, kad sėdėjo kalėjime už marichuanos laikymą. Paaugliai, būdami dar nesusiformavusios asmenybės, stengiasi išbandyti viską: kopijuoja savo dievaičius taip bandydami atrasti savo kelią. Dažniausiai „dievukų“ kopijavimas pastūmėja pabandyti svaigintis. Paaugliai pradeda ieškoti būdų kaip galima svaigintis. Pirmiausia ieškoma lengvų narkotikų, tokių kaip „žolė“. Nesuprasdami narkotikų keliamo pavojaus jaunuoliai pradeda ne tik vartoti narkotikus, bet ir juos platina, taip paskui save ,,įsitempdami‘‘ dar daugiau jaunų žmonių. Temos aktualumas: Pasirinkta tema yra aktuali, nes narkomanija yra šių dienų jaunimo rykštė, kuri įtraukia vis daugiau jaunų žmonių. Darbo tikslas – išanalizuoti svarbiausias narkotinių medžiagų vartojimo priežastis ir jų prevenciją. Darbo Uždaviniai : 1. Išanalizuoti veiksnius, įtakojančius paauglių narkotikų vartojimą. 2. Pateikti problemos sprendimo būdų. 2. Narkomanijos problema jaunimo tarpe Narkomanija yra šių dienų jaunimo rykštė, vis daugiau jaunų žmonių tampa priklausomi nuo narkotinių medžiagų. Narkotikai žmogaus psichiką veikiančios medžiagos, kurios pakeičia sąmonę ir emocijas, žmogus nebesuvokia realios situacijos. Vartojant narkotikus išsivysto priklausomybė. Priklausomybių yra net kelių rūšių. Viena iš jų - psichologinė priklausomybė. Tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas, malonumo būsenai pasiekti. Narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti vartojimą būna labai sunku.(L.Bulotaitė 40p.) Fizinė priklausomybė - dažnai vartojant narkotines medžiagas susiformuoja dirbtinis organizmo poreikis, kurį, reikia tenkinti. Taip pat yra ir socialinė priklausomybė. Tai yra „psichoaktyvioji medžiaga gali būti vartojama ne tik dėl psichologinių priežasčių ar tiesiog iš smalsumo, bet gana dažnai ir dėl aplinkos spaudimo.“(Z.Juczynski 12p.) Toks elgesys gali išprovokuoti kitokio pobūdžio problemas – tiek socialines, tiek psichologines, tiek susirgimus. Jaunimą galima traktuoti ir išskirti kaip atskirą grupę arba visuomenės dalį. Jie pilni norų, idėjų, nori greičiau suaugti ir būti nepriklausomi nuo tėvų. „Kalbėdami apie narkotines medžiagas vartojančius paauglius, specialistai pataria vengti termino „narkomanas“ ar „priklausomybė nuo narkotikų“, tinkamesnis būtų „piknaudžiavimas“ arba „problemiškas vartojimas“.(L.Bulotaitė 131p.) Darbe kalbama tiek apie jaunuolius, kurie narkotikus bando vartoti tik tam, kad gerai praleistų laiką, tiek apie tokius, kuriuos ,,spaudžia‘‘ gyvenimo sunkumai, problemos, jie nesutaria su savo šeima, aplinkiniais žmonėmis. Jaunuolių narkotinių medžiagų vartojimą galima suskirst į keturis etapus, kurie jau buvo minimi VIII dešimtmetyje. Eksperimentinis. Paaugliai bando įvarius narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu, rūko. Tai nesukelia rimtesnės priklausomybės ar sunkių sveikatos sutrikimų. Ankstyvasis problemiškas narkotinių medžiagų vartojimas. Paaugliai ima vis dažniau vartoti narkotines medžiagas. Jie pradeda pateisinti narkotikų vartojimą teigdami, kad daro įspūdį savo draugams, taip stiprindami pasitikėjimą savimi ir lengvindami bendravimą su aplinkiniais. Problematiškas vartojimas. Jauni žmonės pradeda narkotines medžiagas vartoti vis dažniau, kai anksčiau vartodavo pavyzdžiui tik savaitgaliais dabar tai daro ir kitomis savaitės dienomis. Atsiranda atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų, pradeda vieni vartoti narkotikus. Atsiranda neigiamos pasekmės, tokios kaip vagiliavimas, muštynes. Piktnaudžiavimas. Piktnaudžiavimo etape pasireiškia pirmieji priklausomybės požymiai, kai paauglys kas dieną vartoja narkotikus, tam, kad pabėgtų nuo realybės. Su priklausomybe atsiranda ir didesnės pasekmės - kriminaliniai nusikaltimai, prekyba narkotikais, bandymas nusižudyti, emocinis išsekimas. Su kiekvienu vartojimo etapu paauglys vis labiau klimpsta į narkotikų liūną. Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jų draugai vartoja narkotikus, tai yra madinga. O gal jie nori pabėgti nuo asmeninio gyvenimo ir savo problemų? Šiandien nesunku gauti narkotikų, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš savo tėvus. Kadangi aplinkinis pasaulis darosi vis sudėtingesnis, atsiranda greitesnis gyvenimo tempas, visuomenės susvetimėjimas, tėvai pradeda rodyti savo vaikams mažiau dėmesio. Paauglių santykiai su tėvais ar draugais prastėja, jie labiau linksta į depresija, savižudybę. Vienas iš būdų atitolinti savo problemas - narkotikų vartojimas. Narkotikai padeda atsipalaiduoti, patekti į iliuzijų pasaulį. Galbūt todėl tiek daug jaunų žmonių pakliūna į narkotikų pinkles? Statistika Lietuvoje tikrai nedžiugina. Pagal 2003 metų statistikos duomenis Lietuvoje asmenys vartojantys narkotines medžiagas pasiskirstė taip: iki 14 metų - 0,1% , 15 -19 metų - 7,7%, 20 - 24 metų - 27,4%, 25 - 34 metų - 38.1%, daugiau negu 35 metų 26.7%. Išvados yra tokios, kad daugiausiai narkotines medžiagas linkę vartoti jauni žmonės. Kodėl? Būtent šio darbo tikslas išsiaiškinti jų narkotinių medžiagų vartojimo priežastis ir šios problemos sprendimo būdus. Veiksniai įtakojantys jaunus žmones vartoti narkotikus Kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali tapti priklausomu nuo narkotinių medžiagų. Nesvarbu ar paauglys yra tinkamai auklėjamas, jam skiriama labai daug dėmesio. O gal atvirkščiai? Jaunuolis yra iš nepasiturinčios šeimos, jo nesupranta tėvai, draugai, artimieji. ,,Kodėl jauni, rodos, protingi žmonės savanoriškai brenda į narkotikų pelkę? Juk puikiai žino, kad tokia ,,kelionė‘‘ visada baigiasi mirtimi.‘‘ ( D. Bingelytė 82p.) Priežasčių yra ne viena ir ne dešimt, o begalės. Šiame darbe išnagrinėtos pagrindinės narkotikų vartojimo priežastys, apie kurias visuomenėje labai daug kalbama ir bandoma užskirsti kelią narkotikų plitimui. Viena iš priežasčių - bendraamžių grupių įtaka. Bendraamžių grupėje yra noras išsiskirti, pasirodyti pranašesniu už kitus. Atsiranda mada kvaišintis. Jeigu paauglių grupėje yra lyderis, kuris linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis, kiti šios grupės nariai nenori atsilikti nuo jo. Atsitinka taip, kad narkotinių medžiagų vartojimą lemia bendraamžių įtaka. Tokios grupės įtraukia paauglius, kuriais mažiau rūpinasi tėvai, suteikia jiems daugiau laisvės, nekontroliuoja jų laisvalaikio, nepažįsta savo vaikų draugų. Taip pat grupių įtaka labiausiai gresia hiperaktyviems paaugliams, kurie viskuo domisi, nenustygsta vietoje, negali ilgiau sukaupti dėmesio į kokią nors veiklą. Labiausiai pažeidžiami yra paaugliai, kurie nesusimąsto dėl savo ateities, gyvena šia akimirka. Tokius jaunuolius grupė patraukia todėl, kad jiems duoda viską, ko negalėjo duoti šeima ar mokykla. Tai yra: saugumo jausmą, pripažinimą, emocinę paramą. Jeigu paauglys turi paramą šeimoje, jaučiasi pripažintas mokyklos klasėje, būrelyje, jeigu jį pripažįsta draugai, jei jis gali tobulinti savo įgūdžius, pavyzdžiui sporte, dailėje, muzikoje tai toks paauglys bus atsparesnis narkomanų grupės įtakos sukeltam pavojui. Kita priežastis klimpti į narkotikų pasaulį yra paauglio gyvenimo sunkumai, kurie susiję su šeima, mokykla, bendraamžiais arba nelaiminga meile. Taip pat priežastis gali būti egzistencinės problemos, giliai išgyvenamos jaunuolio brendimo amžiuje. “Tokie sunkumai sukelia nepaprastai stiprią ir labai nemalonią vidinę psichinę įtampą, kuri neleidžia asmenybei normaliai funkcionuoti ir besąlygiškai reikalauja atsipalaiduoti.“ (S. Gurskis 30p.) Jei paauglys turi jau anksčiau minėtų problemų, su kuriomis nesugeba susitvarkyti ir nemoka vienas jų išspręsti tada ieško kito būdo išlieti susikaupusią įtampą. Tada būna atrandami narkotikai, kurie sukelia palaimą ir pašalina nemalonumus. „Narkotikas čia veikia panašiai kaip alkoholis, kada, anot posakio, „marinamas kirminėlis“. (S.Gurskis 30p.) Labiausiai tokią problemą atskleidžia vaikai iš išsiskyrusių, piktnaudžiaujančių alkoholiu šeimų ar demoralizuotų. Dar didesnės problemos, tų paauglių šeimose, kurios yra iš vadinamųjų gerų šeimų, kuriose yra geros materialinės sąlygos, o tėvai visuomenėje užima gerus postus. Net ir tokios šeimos nėra apsaugotos nuo narkotikų vartojimo. Net mylintys ir rūpestingi tėvai daug dėmesio skiriantys vaikų laisvalaikiui, jų draugams nekreipia dėmesio į jų vaikų paauglystės sunkumus ir išgyvenimus. Tokie tėvai nesupranta, kad į savo vaiką reikia žiūrėti kaip į individualybę. Daugelis jaunimo problemų rodo, kad juos supantys žmonės ne visada supranta jų vidinius išgyvenimus. Paauglių problemos liečia amžinąjį kartų konfliktą: paaugliai – tėvai. Paaugliai mano, kad suaugusieji jų niekada nesupranta. Dažniausiai tokias problemas sukelia elementarūs buitiniai konfliktai, ilgainiui virstantys tikra problema šeimoje. Paauglys pasidaro užsispyręs, nervingas, ūmus, atkaklus, kritikuoja tėvus, griauna jų autoritetą, šaiposi iš jų ir jų nuomonės, vis dažniau maištauja prieš juos ir jų nuomonę. Galiausiai paskęsta savyje ir pasitraukia iš namų ir šeimos. Kaip tik tokiu metu atsiranda grupė „kaifuotojų“. Kadangi paauglys yra atsiskyręs nuo šeimos, yra susilpnėjęs jo autoritetas šeimai, jo autoritetą perima draugai, kurie vartoja narkotikus, o narkotikai jam sukuria naują pasaulį. Tokiu atveju reikia keisti tėvų požiūrį į vaikus. Kai vaikai nori pasikalbėti apie juos ištikusias problemas ir jų sprendimo būdus, iš tęvų išgirsta tik tai, kad „kiaušinis negali nebūti išmintingesnis už vištą‘‘ (S. Gurskis 40p.) Tėvai privalo suvokti paauglių pasaulį, juos kankinančias abejones, kol savo gyvenimo keliu jie nepasirinko narkotikų. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą ,,čia ir dabar‘‘, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Iliuzinis gyvenimo būdas. Kita priežastis vartoti narkotikus – iliuzinis gyvenimo būdas. Jie išplečia ir pagilina išgyvenimų pasaulį, paauglius padaro nejautrius jų problemoms ir sunkumams. Narkotikai, jų nuomone, padeda išlaisvinti iš juos supančių konfliktų ir užmiršti psichinę įtampą. „Apsvaigimas jiems užpildąs jausminę tuštumą ir sukeliąs jėgos pojūtį. Be to, narkotikai sužadiną ypatingą ,,vidinio apšvietimo‘‘ būseną, kuri, kaip tvirtina narkomanai, padeda giliau pažinti savo egzistencijos prasmę ir labiau įsigilinti į savąjį ,,aš‘‘.‘‘ (S. Gurskis 42p.) Vakarėliai, naktiniai klubai. Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose. Iš dažno jaunuolio galima išgirsti, kad į miesto diskoteką jis neis, kol ,,neapšils‘‘. Jaunesni apsieina alumi, ar kito alkoholinio gėrimo skardine. Tačiau, dažnas imasi kitokių priemonių. Tai narkotikai. Jaunimo kalba šnekant, ,,įsileidus heroino‘‘, šokių aikštelėje ,,pasidaro daug linksmiau‘‘. Pasaulis nušvinta kitomis spalvomis, bet ne visi supranta, kad tai yra labai pavojinga. Paaugliai gerai informuoti, kur ir pas ką galima gauti narkotikų, o kai kurie jų įsigyja mokykloje iš klasiokų ar draugų. Jauni žmonės daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos, jie nesuvokia pavojaus. (Švietimo ir mokslo ministerija) Tai pačios svarbiausios narkotinių medžiagų vartojimo problemos. Jei yra problema, visada turi būti ir problemos sprendimo būdas. 4. Kaip spręsti šią problemą? Tam, kad narkotikų prevencija būtų sėkminga, reikia suprasti, kad narkotinių medžiagų vartojimas yra sudėtingas reiškinys. Tačiau šansas išsigelbėti jaunuoliui, priklausančiam nuo narkotinių medžiagų yra beveik kiekvienoje stadijoje. Galų gale reikia suprasti, jog neįvykdysime sumanymo laikyti užrakinus viską, kas tinka kvaišintis. Svarbiausia, kad jaunimas neturėtų motyvų vartoti narkotikų. O tai jau vaikų auklėjimo mokykloje ir šeimos rūpestis. Narkomanijos problemos neišspręsime, bandydami auklėjimo sistemos trūkumus kompensuoti nutarimais dėl narkotikų paskirstymo kontrolės. (S. Gurskis) Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai turi būti skiriamas politinis dėmesys, atitinkantys poreikius finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Šalyje įsteigta visuomeninė organizacija ,,Tėvai prieš narkotikus“, kuri vykdo seminarus tėvams bei teikia jiems visokeriopą pagalbą. Organizacija vykdo Socrates programą ,,Grundvigt 2“ tėvų švietimo klausimais kartu su Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kipro kolegomis. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa ugdymo įstaigose yra adaptuota ir tėvams, todėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais įvairias priemones vykdo pačios mokyklos: rengia apvalius stalus, debatų vakarus, seminarus ir kita. (Metinis pranešimas, 2003) Priklausomybė yra liga, kurią labai sunku išgydyti. Tam reikia daug laiko ir pastangų. Ne visada gydimas būna sėkmingas. Todėl kur kas svarbiau nesusirgti, užkirsti kelią ligos plitimui, vykdyti prevencinį darbą. Kadangi problema vyrauja jaunimo tarpe, prevenciją reikėtų pradėti vykdyti mokyklose. Bendrojo lavinimo mokyklose narkotinių medžiagų vartojimo prevencinis ugdymas integruotas į sveikatos ugdymą, o pastarasis – į daugelį mokomųjų dalykų arba dėstomas kaip papildomas. Tai vienas iš būdų, kaip jaunimą supažindinti su narkotinių medžiagų žala. Šalies jaunimas aktyviai dalyvauja prevencinėje veikloje. Labai gražu, jei jauni žmonės visa informacija dalijasi kartu su tėvais. Šiuo metu šalyje yra įsteigta visuomeninė organizacija ,,Tėvai prieš narkotikus‘‘, kuri vykdo seminarus bei teikia visokeriopą pagalbą. Juk kartu problemas įveikti daug lengviau nei vienam. Iš visų svaigalų narkotikai yra patys klastingiausi. Kartą pabandžius, noras dar pamėginti išlieka visą gyvenimą. Taigi ,,ragaudami‘‘ narkotikų, rimtai pagalvokite, ar verta susargdinti save mirtina liga. Nebūkite silpnavaliai! Su pačiomis sunkiausiomis problemomis reikia grumtis, bet neverta lipti į jokį purvą. Niekada nebūna taip blogai, kad vertėtų atsisakyti sveikatos ir savo gyvenimo. Juk ištikti negandų, suprantame, kad esame gana stipresni už visas aplinkybes, kad esame žmonės. Dvasinės žmogaus galimybės begalinės. Tam tereikia išsiugdyti savo atsakomybės jausmą, meilę gyvenimui. 5. Išvados 1. Vartojant psichiką veikiančias medžiagas vystosi psichinė ir fizinė priklausomybė, pasireiškianti nevaldomu potraukiu ir poreikiu vartoti šias medžiagas bei kančiomis jų negavus arba pritrūkus. 2. Pakinta jaunuolio intelektinė, emocinė ir moralinė elgsena. Keičiasi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, klasiokais, mokytojais. 3. Tariamai nepvojingas eksperimentavimas su psichoaktyviosiomis medžiagomis, jų vartojimas dėl pramogos žadina fizinei ir dvasinei sveikatai pavojingą potraukį vartoti vis intensyviau ir dažniau. 4. Jaunuoliui, kuris priklausomas nuo narkotinių medžiagų beveik kiekvienoje stadijoje yra galimybė išsigelbėti. 6. Literatūros sąrašas 1. Bingelytė, D. 2003. Aukštyn kojom. Vilnius: Valančiukas 2. Bulotaitė, L. 2004. Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė. Vilnius: Tyto alba 3. Bulotaitė, L. 2009. Priklausomybių anatomija. Vilnius: Tyto alba 4. Bulotaitė, L. et al. 2002. Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje. Vilnius: Sveikata 5. Davidavičienė, A. 1999. Alkoholį ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai (tyrimo duomenys). Vilnius 6. Gossop, M. 2001. Gyvenimas su narkotikais. Vilnius: Artlora 7. Gurskis, S. 1990. Narkomanijos pinklės. Vilnius: Mokslas 8. Juczynski, Z. 2009. Narkomanija. Vilnius: Presvika 9. Kurtinaitis, A ir Mikalkevičius A. 1997. Toksikomanijos ir narkomanijos klinikiniai aspektai. Vilnius: Pradai 10. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!