Socialinė neįgaliųjų integracija švietime istoriniu aspektu

KAUNAS
2006
Įvadas
Integruoti neįgaliuosius į plačiąją visuomenę pradėta septintame dešimtmetyje, o mūsų dienomis tai dar labiau matyti. Integracijos pradininkai didžiuojasi, kad dėl jų veiklos sumažėjo neįgalių žmonių, gyvenančių ugdymo įstaigose, taip pat specialųjį ugdymą gaunančių moksleivių, besimokančių specialiosiose mokyklose ar specializuotose klasėse. Tačiau kai kurie radikalesnių pažiūrų integracijos šalininkai neketina nurimti, kol nebus panaikintos iš esmės visos ugdymo įstaigos, specialiosios mokyklos bei specialiosios klasės. Jie ragina visus neįgalius moksleivius ugdyti bendrosiose klasėse. Mūsų dienomis net konservatyviausi integracijos šalininkai rekomenduoja skatinti daug aktyviau bendrauti neįgalius ir negalių neturinčius moksleivius, negu galėjo svajoti dauguma specialiųjų pedagogų septintuoju ir aštuntuoju dešimtmečiais.
Integracijos skatinimas sukėlė bene aršiausias specialistų kovas, kokios tik yra vykusios specialiojo ugdymo srityje. Radikalių integracijos šalininkų ir jų konservatyvesnių kolegų diskusijos kėlė grėsmę visiškai suskaldyti specialiojo ugdymo profesionalų gretas. Nelabai svarbu, kieno požiūris galiausiai nugalės; galima drąsiai sakyti, jog per ateinančius keletą metų iš esmės pasikeis ir neįgalių moksleivių ugdymo būdas, ypač jų ugdymo aplinka.
Darbo tikslas: Išanalizuoti socialinę neįgaliųjų integracija švietime, istoriniu aspektu.
Uždaviniai:
1. Aptarti visuomenės požiūrį į neįgaliųjų vaikų ugdymą istoriniu aspektu.
2. Aptarti neįgaliųjų vaikų ugdymą filosofiniu aspektu.
3. Aptarti neįgaliųjų perėjimą iš mokyklinio į suaugusiųjų gyvenimą.
1. Literatūros analizė.
1.1. Visuomenės požiūris į neįgaliųjų vaikų ugdymą istoriniu aspektu.
Visuomenės santykių būdas su specialiųjų poreikių žmonėmis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: socialinių, ekonominių, politinių, religinių, filosofinių. Poveikį taip pat turi švietimas, medicina, mokslas. Kiekvienam civilizacijos etapui yra būdingi specifiniai žmonių tarpusavio santykiai ir savi negalios kriterijai.
Yra žinių apie tai, kad Senovės Graikijoje (ypač Spartoje) žudydavo tuos vaikus, kurių sunkų fizinį apsigimimą pastebėdavo anksti, o psichiniai sutrikimai pasireikšdavo vyresniame amžiuje. Vaikų rūšiavimas tęsėsi iki IV-V amžiaus. Toks požiūris į negalios ištiktus vaikus Indijoje vyravo iki XIX amžiaus. Čia tokius vaikus palikdavo džiunglėse likimo valiai. Manoma, kad toks vaikų rūšiavimas buvo ir Senovės Romoje, nes kitaip sunku paaiškinti filosofo Senekos (6 m. pr. Kr.-65 m.) posakį: ,,Mes nužudome tokius naujagimius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!