Socialinė - kultūrinė aplinka

2005
Įvadas
Marketingo aplinką sudaro „nekontroliuojamų“ jėgų visuma, kurią turėdamos omenyje įmonės turi kurti savo marketingo planus. Kitaip tariant, įmonės marketingo aplinka – tai visuma išorinių veiksnių, tiesiogiai ir netiesiogiai darančių įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.
Marketingo aplinkos pažinimas – tai nuolatinis informacijos rinkimas ir analizė, siekiant aptikti ir įvertinti svarbius pokyčius ir tendencijas, kurios gali paveikti įmonės marketingo ar ir visą verslo strategiją.
Marketingo aplinką sudaro mikroaplinka ir makroaplinka.
Marketingo mikroaplinka – tai visuma jėgų, tiesiogiai darančių įtaką įmonės marketingo veiklai. Marketingo mikroaplinkos elementai yra šie: tiekėjai, marketingo tarpininkai, konkurentai, vartotojai, kontaktinės auditorijos (arba įtakos grupės).
Marketingo makroaplinka – tai visuma jėgų, darančių ilgalaikę įtaką įmonės marketingo veiklai. Marketingo makroaplinkos elementai yra šie: mokslinė - technologinė aplinka, ekonominė aplinka, gamtinė aplinka, socialinė - kultūrinė aplinka, politinė - teisinė aplinka.
Socialinė - kultūrinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Demografiniai rodikliai
Demografija – tai mokslas tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos struktūros kitimus tam tikromis istorinėmis sąlygomis. Demografinę aplinką nusako statistiniai duomenys apie populiacijos dydį, sudėtį (amžių, išsilavinimą, sveikatingumą ir kt.) ir pasiskirstymą tam tikrose geografinėse ribose. Pagrindiniai elementai: populiacija – bendri pasaulinės populiacijos pokyčiai, gimstamumo ir mirštamumo rodikliai ir t.t,;gyventojų tankumas ir urbanizacija; gyventojų kokybinė struktūra (pasiskirstymas pagal lytį, amžių, amžiaus grupių dydis, vidutinė gyvenimo trukmė, sveikatos pokyčiai, šeimos struktūra, jos pokyčiai)
Lietuvoje pastarųjų metų politinė, socialinė ir ekonominė raida pakeitė per daugelį metų šalyje susikloščiusias demografines tendencijas. Demografiniai procesai įgavo naujų bruožų: labai sumažėjo gimstamumas, o mirtingumas padidėjo, gyventojų migracinį prieaugį pakeitė migracinis mažėjimas. Dėl to nuo 1992 metų Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo mažėti. 2000-ųjų pradžioje Respublikoje gyveno 3mln. 698,5 tūkst. gyventojų.
Tarptautinė migracija

2002
2003
2004
Atvyko
Išvyko
Migracijos saldo1
Atvyko
Išvyko
Migracijos saldo1
Atvyko
Išvyko
Migracijos saldo1
Iš viso
5110
7086
-1976
4728
11032
-6304
5553
15165
-9612
Vyrai
2815
3664
-849
2594
5173
-2579
2968
7146
-4178
Moterys
2295
3422
-1127
2134
5859
-3725
2585
8019
-5434
1 Skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių skaičiaus.
Didžiausią įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui šio laikotarpio pradžioje turėjo emigracija į NVS. Pastaraisiais metais gyventojų skaičiaus mažėjimas daugiausia susijęs su gimstamumo ir mirtingumo rodikliais.
Natūrali gyventojų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!