Organizacijos aplinka. Etika ir socialinė atsakomybė

Tradicinės teorijos vertindavo organizaciją kaip uždarą sistemą, nes buvo manoma, jog tai visiškai atskira sistema, kurią domina tik organizacijos vidaus operacijos, ir buvo tikima, jog šią sistemą pavyks tinkamai išanalizuoti neatsižvelgiant į išorinę aplinką. Dabar sėkmingai organizacijos veiklai nepakanka tik išanalizuoti vidinę aplinką, būtina suprasti ir atsižvelgti į išorinės aplinkos veiksnius, socialinę atsakomybę ir verslo etiką.
1. Patyrinėti, kokiu būdu etika ir socialinė atsakomybė galėtų geriausiai „integruotis“ į organizacijos aplinką.
Uždaviniai
1. Ištirti organizacijos aplinką.
2. Aptarti socialinės atsakomybės koncepciją ir jos rūšis bei principus.
3. Aptarti įvairius verslo etikos niuansus bei nuostatas.
ORGANIZACIJOS APLINKA
Organizacija — tai tam tikra struktūra, sudaryta iš individų grupių, tam tikrais būdais veikiančių kartu, siekiant bendro tikslo.
Pagrindinis organizacijos tikslas — tenkinti vartotojų poreikius bei gauti iš to naudą. Tai, kokią naudą (ar nuostolį) gali gauti organizacija arba kaip efektyviai ji veiks ir konkuruos savo rinkoje, priklauso nuo organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos.
Išorinės organizacijos veiklos aplinkos analizė leidžia įvertinti savo organizacijos konkurencinę poziciją kitų konkurentų atžvilgiu bei numatyti kokie procesai ir veiksniai darys didžiausią įtaką organizacijos veiklai artimiausioje ateityje.
Išorinės aplinkos veiksniai — tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, kadangi jos daro poveikį organizacijos veiklai.
Pagrindiniai išoriniai veiksniai, tiesiogiai ir netiesiogiai darantys įtaką organizacijos veiklai:
• vartotojai (tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir ką gali apmokėti);
• konkurentai (lemia kokią produkciją gaminti ir kokia kaina parduoti);
• tiekėjai (aprūpina organizaciją būtinais veiklai vykdyti ištekliais: žaliavomis, medžiagomis, įrengimais, energija, finansais);
• ekonominiai veiksniai (tai būtų bendro nacionalinio produkto dinamika, bedarbių procentas pagal regionus, gyventojų pajamų, infliacijos lygis bei dinamika ir kitų ekonominių rodiklių analizė);
• technologiniai veiksniai (skatina naujų gamybos metodų ir gaminių, naujų rinkų, marketingo priemonių atsiradimą);
• socialiniai — kultūriniai veiksniai (tai demografiniai pokyčiai, migracija, gyventojų požiūriai, nuostatos, gyvenimo stilius);
• politiniai, ekologiniai veiksniai (įtakoja organizacijų pelno apmokestinimą, lengvatų teikimą, kainų kontrolę, vartotojų interesų gynimą, darbo saugą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!