Maisto švaistymas. Organizacijų socialinė atsakomybė

MAISTO ŠVAISTYMAS

ORGANIZACIJŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Maisto švaistymas

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Maistas atliekomis virsta tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų.

Kodėl pasaulyje išmetama 30% maisto,

o žmonės badauja?

Maisto švaistymas – ne tik neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius, bet ir veltui eikvojami kiti ištekliai – žemė, vanduo ir energija, darbo jėga.

Pvz. pagaminti vienam kilogramui duonos reikia apie 13 000 litrų vandens. Vienam pomidorui užauginti – 180 litrų, obuoliui – 70 litrų vandens. Vienam kilogramui vištienos patiekti reikia 3 900 litrų, kiaulienos – 4 800, jautienos – net 15 500 litrų vandens.

Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 127 kg maisto. Daugiausia maisto yra išvaistoma namų ūkiuose (70 kg.), kiek mažiau maisto perdirbimo įmonėse (23), produkcijoje (14), maitinimo paslaugose (12), bei mažmeninėje prekyboje (9).

Kokios to priežastys?

Išsivysčiusiose šalyse maisto produktai dažniausiai yra išmetami, nes nusiperkame jų per didelį kiekį, vėliau jie sugenda. Taip pat, tam didelę įtaką daro patiekiamos per didelės porcijos restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose, kurių dėka, maistas ir vėl nukeliauja į šiukšlių dėžę.

Parduotuvėse atsirandančios akcijos, tokios kaip „3 už 1 kainą“, taip pat labai skatina mus pirkti ar valgyti tai, ko mums nereikia, o vėliau tuos nepanaudotus produktus išmesti.

Kita priežastis – nesuprantamos etiketės. Europos Komisija yra atlikus tyrimą, kuris atskleidė, kad apie 10 procentų iš 88 mln. tonų kasmet ES išmetamų maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti ženklinimu. Ant maisto pakuočių galime pamatyti kelis užrašus: „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“. Jų reikšmę supranta tik apie 40 proc. ES gyvenančių piliečių.

Žala

Jeigu maisto nekompostuojame, tokiu atveju jis atsiduria sąvartyne. Čia suspausti didelių atliekų kiekiai ima lėtai irti be deguonies, susidaro metanas, CH4. Tai yra viena iš pavojingiausių šiltnamio dujų, 28 kartus pavojingesnė nei anglies dioksidas. Ji spartina klimato kaitą, o dėl klimato kaitos išsiskiria dar daugiau metano. Sudegus vienai molekulei metano, susidaro viena molekulė anglies dioksido ir dvi molekulės vandens.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!