Skaudūs išgyvenimai literatūroje. Kalba

Skaudūs išgyvenimai literatūroje

Mūsų pasaulis negali būti įsivaizduojamas be gėrio ir blogio, juodo ir balto. Žmogaus gyvenimas tarsi užburtas ratas, kuriame pilna pakilimų ir nuosmukių, todėl individui tenka priimti daug svarbių sprendimų, stoti į kovą ne tik su pačiu savimi, tačiau ir supančiu pasauliu. Be abejo didelę įtaką asmens raidai teikia ir aplinka, esantys aplink žmonės, todėl tai taip pat tampa vienu iš svarbių aspektų žmogaus gyvenime. O gyvenimo kelyje kiekvienam individui tenka susidurti su sunkumais, todėl skaudūs išgyvenimai tampa kertiniais įvykiais, iš kurių žmogus gali pasimokyti, taip pat įveikti sunkumai suteikia asmeniui vidinės stiprybės nepasiduoti, kovoti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Pavyzdžiui Vincas Mykolaitis - Putinas savo romane „Altorių šešėly“ atskleidžia sielos konfliktą išgyvenančio žmogaus paveikslą, kuris stengiasi suderinti kunigo ir poeto kelią, tačiau jam sunku tai padaryti. Taip pat skaudžių išgyvenimų sukelia ir atskirtis nuo tėvynės, žiauri ir žeminanti aplinka, tokiomis sąlygomis gyvenančio žmogaus paveikslą mums pateikia Balys Sruoga memuariniame romane „Dievų miškas“. Todėl šia savo kalba noriu jums pristatyti su kokiais sunkumais susiduria asmenys savo gyvenimo kelyje, kaip juos jiems pavyksta įveikti ir kaip tai įtakoja jų apsisprendimus.

Apie sunkų žmogaus gyvenimą, asmens išgyvenimus dėl pasirinkto gyvenimo kelio atskleidžia Vincas Mykolaitis – Putinas – XIX a. pabaigos, XX a. pradžios rašytojas, kūręs filosofinę lyriką, literatūros istorikas ir kritikas, kūrybai paskyręs daug savo gyvenimo laiko. Įkvėptas Maironio ir kitų kunigų – tikėdamasis dirbti kultūros srityje bei paklusdamas tėvų norui, įstojo į Seinų seminariją. Pajutęs pašaukimą Vincas Mykolaitis – Putinas išgyveno ir gilių dvejonių dėl kunigystės. Vinco Mykolaičio – Putino kūrinyje pagrindinis veikėjas išgyvena gilų sielos konfliktą mėgindamas suderinti kunigo ir poeto kelią. Liudas Vasaris nors ir pasirenka kunigystės kelią, tačiau nuo įstojimo į kunigų seminariją pradžios jis išgyveno gilių apmąstymų dėl kunigystės, suprasdamas, jog norint atlikti visas pareigas tinkamai turi išsižadėti ne tik pasaulio tuštybių, bet ir kūrybos, kadangi jam sunku nerodyti savo tikrųjų jausmų. Jis nugrimzta į save, ima tyliai maištauti ir kenčia nuolat mintyse analizuodamas savo ir kitų veiksmus, žodžius, jausmus. Vasaris skaudžiai junta, jog jo vidinis gyvenimas nesutampa su išoriniu. Artimo draugo Varnėno, kuriuo pasitikėjo ir gerbė, pašalinimas iš seminarijos sukelia didžiulį chaosą jo mintyse, kadangi Varnėnas buvo gabus literatas, kūręs eiles, tačiau stengėsi ne tik kurti, bet ir tapti kunigu tad ši situacija buvo labai artima Liudui Vasariui, tai jam parodė, jog ne kiekvienas idealizmas gali būti suderintas su kunigavimu, o jo viduje atvėrė dvilypumo klausimą. Tačiau Liudas Vasaris vis stengėsi atsiriboti nuo jį veikiančių aplinkos veiksnių ir pasiryžo savyje užgniaužti poetą, abejones, jausmus moterims, tačiau tapęs kunigu ir dirbdamas Kalnynų parapijoje jis supranta, jog jo uolumas yra tapęs pajuokos objektu, nei kunigas Platūnas nei Stripaitis neįvertina jo pastangų, jie daugiau dėmesio skiria ne kunigystei, o kitoms veikloms, Platūnas yra užsiėmęs ūkio veikla ir daugiau dėmesio skiria ūkio darbams, o Stripatis užsiima politine veikla, todėl Vasario entuziazmas pakeisti esamą tvarką Kalnynų parapijoje išnyksta. Tačiau Liudui Vasariui dvilypumo klausimą padėjo spręsti ir moterys, pasirodžiusios jo gyvenimo kelyje, štai baronienė Rainakienė, daili grakšti, turtinga ir intelektuali moteris, kuri savo išsilavinimu ir elegancija pakerėjo Liudą Vasarį, leidžia jam suprasti, jog jis negali suderinti kūrybos ir kunigystės, nes jam sunku atskirti savo jausmus nuo kūrybos. Baronienė Rainakienė Vasario širdyje sužadino mintį atsisakyti kunigystės ir eiti savo pašaukimo keliu – kurti. Tačiau Liudą visuomet lydėjo baimė nuvilti tėvus, kurie taip gėrėjosi savo sūnumi, jis nenorėjo jų įskaudinti, todėl tai tapo dar vienu iš aspektų, kodėl jis taip ilgai delsė apsispręsdamas. Romano pabaigoje Liudas Vasaris išsprendžia savo vidinį konfliktą, jis aiškiai suvokia save kaip poetą ir jog jo prioritetas yra kūryba. Taigi, galime teigti, jog Vinco Mykolaičio – Putino kūrinyje „Altorių šešėly“ aštuoniolika metų trukusiose savęs paieškose Liudui Vasariui teko susidurti su daug sunkumų ir išgyvenimų, Liudui Vasariui, kaip kūrėjui ir mylinčiam žmogui, kunigo pareiga neleidžia pajusti gyvenimo laimės, suteikia skausmo ir suvaržo asmens laisvę bei kūrybos galimybes, dėl to jis ir palieka kunigystę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!