Požiūris į gimtąją kalbą tautinio atgimimo laikotarpiu lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Vincas Kudirka)

„Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją, – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją, – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“ šią mintį dar renesanso laikotarpiu skelbė Mikalojus Daukša “Postilės” prakalboje. Keičiantis amžiams keitėsi ir požiūris į daugelį dalykų, bet kalba visad buvo aktuali tema rašytojų kūryboje. Kūrėjai vienaip ar kitaip stengėsi parodyti, kokia svarbi yra gimtoji kalba kiekvienam iš mūsų norint išsaugoti tautiškumą. Tautinio atgimimo laikotarpiu ši tema buvo ypač skaudi dėl žmonių nutautėjimo ir kitų šalių ideologijos Lietuvoje. Bandydama įrodyti kokia svarbi buvo kalba tautinio atgimimo laikotarpiu, remsiuosi Vinco Kudirkos ir Šatrijos Raganos kūryba.
Romantinės pasaulėjautos, tautinio atgimimo pradžios rašytoja Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ kalbinį apsisprendimą vaizdavo kaip svarbiausią vertybę, kuri turėtų būti formuojama nuo vaikystės. Augusi dvarininkų šeimoje pati rašytoja buvo labai išsilavinusi moteris, kuri suprato svarbiąsias gyvenimo vertybes: meilę gimtajai kalbai, jos tausojimo ir perdavimo kitoms kartoms būtinybę, tokia asmenybė kūrinyje yra mama Marija. Pagrindinė kūrinio veikėja mama moko vaikus dainuoti, sekti pasakas, padavimus lietuvių kalba, moko suprasti gimtosios kalbos svarbą, ugdo meilę gimtąjai kalbai. Dar visai mažiems savo vaikams mama Marija prieš miegą skaito lietuviškas knygeles atneštas knygnešio Levanardos. Mama siekia jog vaikai mokėtų kalbėti skaityti ir rašyti lietuviškai, nors tautinio atgimimo laikotarpiu dvaruose buvo priimta kalbėti lenkiškai, tai simbolizavo socialinę padėtį visuomenėje, o lietuvių kalba tebuvo valstietiška. Mama nedraudė vaikams mokytis ir kitų kalbų, nes pati veikėja mokėjo ne vien lietuviškai, bet taip pat ir lenkiškai. Kitų kalbų mokėjimas tai tik privalumas, išprusimo ženklas, bet mama visad stengėsi lietuvių kalbą išlaikyti kaip pačią svarbiausia ir mieliausią širdžiai kalbą, kurios niekad nedera pamiršti ar atsižadėti, savos kalbos atsižadėjimas jai atrodė nesuprantamas. Šatrijos Ragana buvo pirmoji kūrėja, kuri dvarą vaizdavo kaip kultūros židinį, kuris suteikia pagalbą be atlygio vargstantiems žmonėms, nes pati autorė gyveno tokiame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!