Skaidrės. Mykoliuko paveikslas

Mykoliuko paveikslas

Mykoliuko padėtis visuomenėje:

• gyvena su brolio šeima (yra „dėdė“);
• ... ?
• ... ?
• ... ?

Koks yra Mykoliukas kaimo žmonių akimis? Kas leidžia tai teigti?

• vienišius,
• keistuolis,
• darbštuolis,
• skurdžius.

Ar Mykoliukui rūpi kitų nuomonė apie jį? Kodėl taip manote?

Kaip jis reaguoja į tai, kad būdamas 30 metų vyras yra vis dar vadinamas mažybiniu vardu?

Kada ir už ką jis yra giriamas?

Koks jo santykis su brolio šeima?

Viktorija Daujotytė apie mykoliuko santykį su aplinkiniais:

„Apysakos pagrindinis veikėjas Mykoliukas kaip asmuo iš pradžių atrodo keistas: jis sunkiai dirba, bet yra nevertinamas, tačiau, priešingai nei įprasta tokiomis aplinkybėmis, elgiasi labai romiai, jis šypsosi, bet šypsosi ne šalia esantiems žmonėms, ne jo nevertinantiems artimiesiems – šypsosi tam, ką jis vienas temato.“

Viktorija Daujotytė:

„Mykoliuko gyvenime labiausiai trūksta įvertinimo – niekas jo nepagiria už darbštumą, spartą, gebėjimą gerai dirbti. Tačiau lakios vaizduotės žmogus gyvena vienu metu dviejuose pasauliuose: realybėje ir vidinėje erdvėje, kur galioja kiti dėsniai. Jam nereikia žmonių patvirtinimo, kad jis yra geras, puikus, šaunus, nes pasaulyje, į kurį veržiasi jo siela, visko yra pakankamai savaime.“

Viktorija Daujotytė:

„Žmogus, kuris tenkinasi mažu ne todėl, kad kitaip negalėjo būti, o todėl, kad jam tiek tereikia. Kas jam iš tiesų svarbu? Žemė – jis ją dirba, dirba stropiai, jam tai neatskiriama egzistencijos dalis. Šeima – ją atstoja rūpinimasis brolio vaikais, džiaugimasis jais. Tai jam ne prievolė, o malonumas.“

Viktorija Daujotytė:

„Apysakos pradžioje prabylama apie kitų žmonių pasaulius – pasaulius, kuriuose reikia pasiimti, išsireikalauti, nepaisyti šalia esančio. Tokie yra Mykoliuko brolis ir jo žmona – pasakotojas subtiliai užsimena apie jų dvasinį nejautrumą, storžieviškumą, nesugebėjimą pajausti šalia esančio žmogaus būsenos. Pagaliau netgi elementaraus dėkingumo stoka juos daro tais, kurie mato tik save ir savo poreikius.“

Vidinis nusiteikimas(antroje apysakos dalyje)

Namuose gi, nakties glūdumoje jis suklupęs prieš Nukryžiuotąjį, kupina džiaugsmo širdimi dėkojo Dievui už jaunystėje patirtą meilę ir „buvo tiek laimingas, tiek laimingas, tiek to pilnas, jog ničnieko daugiau ir nebegeidė iš gyvenimo.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!