Mykoliuko paveikslas

Mykoliukas – Dzidorius artojas dėdė Mykolas Buitinė plotmė Vidinio pasaulio plotmė I dalis II dalis I dalis II dalis Mykoliukas pristatomas kaip suaugęs darbštus vyras, bet dėl savo akių vadinamas mažybiniu vardu: „Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk. “ Nors Mykolas buvo taip gražiai vadinamas jo nevertino aplinkiniai, niekada negavo atlygio už atliktą darbą – taip išryškėja apysakos pavadinimo prasmė (dėdės socialinė pozicija). Mykolas neturėjo nei vieno savo daikto, išskyrus kailinius, nei vietos miegoti, o valgis buvo prastas – jis buvo įprastas dėdė dirbantis už savo išlaikymą brolio ūkyje. „Kasdienis prastas valgis, truputis audimo ir kailių gėdai prisidengti kitam būtų buvę mažoka už tokį trūsą. Mykoliukui užteko.“ Jam teko dviguba baudžiava: dvaro ir namų (jei netekdavo dirbti dvare, brolienė duodavo darbų namie). Vienintelis jo išsigelbėjimas buvo mintyse sukurtas atskiras pasaulis bei susikonstruotas smuikas, leidžiantis užmiršti sunkų vargą. Antrojoje dalyje Mykolas jau nebevadinamas Mykoliuku. Vietoje to jo vardas paliko Dzidorius artojas dėdė Mykolas. Taip didingai skambantis vardas, atrodo, negalėjo būti suteiktas buvusiam pastumdėliui: „Artojas – geras mūsų pažįstamas Šiukštų Mykoliukas, trims dešimtims metų praslinkus, savo sodžiuje belikęs paprastu „Šiukštų dėde“, o visoje apylinkėje – Dzidorium Artoju. Nejaugi tai tas pats nebylys pastumdėlis? Nejaugi taip atsimainęs, rėksniu virtęs?“ Iš tylaus bernioko, Mykolas virto rėksniu pikčiurna, kuris daug keikėsi – nors anksčiau neištardavo nė žodžio. Brolio namuose nebereikėjo verstis vienam – atsirado, kas jaunesnis gali pavaduoti – jam bekrito vienas darbas, kuris tapo jo specialybe. Mirus broliui ir jo žmona, jų vaikai vis vien priėmė Mykolą, nes tai jau buvo tapę šeimos tradicija: „Brolis mirė. Brolienė mire. Tačiau šeimos tradicija liko ta pati, ta pati dėdės rolė Mykolui“. Prižiūrimi jaučiai, dar vienas jo darbas, siekiant išlaikyti ūkį, buvo kaip priemonė, kurios pagalba jis liedavo savo pyktį už praeitį ir vienišumą – taip ir neteko jam niekada įsimylėti kitos moters. „Taip ir šliaužė metų metai Dzidoriui Artojui

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!