Sisteminė teorija

• Vadybos mokslas atsirado ir susiformavo kaupiant praktinio valdymo patyrimo duomenis, juos analizuojant, apibendrinant, parengiant išvadas, kurios atspindi objektyvius reiškinius. Tokie apibendrinimai pradėti dar 14- 15 a., kuomet kai kuriose valstybėse buvo pradėti rengti valdymo kodeksai. Viduriniaisiais amžiais jau buvo bandymų parašyti valdymo rekomendacijas ( N. Makiavelio “Valdovas”). 19 a. kuriantis pramonei organizavimo ir valdymo aspektus pradėjo nagrinėti atskiri autoriai (M. Bolton, W. Brown, B. Gott ir kt). Šių autorių darbuose empiriškai apibendrinamas atskirų įmonių organizavimo patyrimas, siūloma, kaip jį panaudoti kitose gamyklose. Tai reiškė, kad organizacijų valdymo klausimai pradedami nagrinėti visapusiškai, stengiamasi daryti apibendrinančias išvadas. Tai rodo, kad pagrindas atsirasti vadybai, kaip atskirai specifinei mokslo krypčiai, buvo susiformavęs.
• 1937 m. biologas L. Bertalanfi suformulavo Bendrosios sistemų teorijos idėją.
• 1948 m. N. Vineris paskelbė darbą “Kibernetika arba valdymas ir ryšiai gyvūnuose ir mašinoje”, kuriame buvo konstatuota, kad kibernetika, tai mokslas apie bendruosius informacijos gavimo, saugojimo, perdavimo dėsningumus sudėtingose valdomose sistemoje.
• Atviros, prisiderinančios sistemos
• Augmenija
• Gyvūnija
• Žmogus
• Socialinė organizacija
Sistemos klasifikuojamos dviem aspektais:
• 1. Pagal sistemą sudarančių elementų ir jų ryšių turinį bei savybes (fizinės, biologinės, socialinės)
• 2. Pagal visos sistemos bendrąsias savybes (mažos-didelės; paprastos-sudėtingos; statinės-dinaminės; uždaros-atviros; nevaldomos-valdomos ir t.t.)
Bendroji sistemų teorija nagrinėja didžiąsias, sudėtingas, dinamines, atviras, tikslingas, valdomas sistemas. Šios sistemos turi keletą objektyvių bendrųjų savybių:
• Vientisumas
• Dalumas
• Unikalumas
• Izoliavimasis
• Neapibrėžtumas
• Identifikavimas
• Įvairumas
Sistemos pagrindinės charakteristikos:
• Funkcinė (rodo kokias funkcijas vykdo sistema)
• Morfologinė (apibūdina sistemos sandarą)
• Procesualinė (apibūdina procesus vykstančius sistemoje, jei sistema dinaminė)
Organizacijų, kaip socialinių sistemų klasifikacija (pagal M. Blau ir V. Skotą):
• Vieningų interesų organizacijos
• Biznio organizacijos
• Aptarnaujančios organizacijos
• Bendrosios naudos organizacijos
Sistemos struktūrų tipai:
• 1. Hierarchinė struktūra - sistemoje turi būti bent viena valdanti ir bent viena pavaldi posistemės;
• - kiekviena sistemos posistemė yra arba valdanti, arba pavaldi, arba ir ta, ir kita vienu metu;
• - kiekviena pavaldi posistemė turi ryšį tik su viena valdančiąja posisteme.
• 2. Daugiaryšė struktūra -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!