Šeimos narių tarpusavio santykiai lietuvių literatūroje

„Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti,“ – teigė vokiečių rašytojas humanistas Johanas Volfgangas Gėtė. Akivaizdu, jog ši tiesa kaip buvo, taip ir iki šiol yra aktuali. Juk turbūt kiekvienas šiame pasaulyje turi savo vietą, kurioje kuriamas kitoks pasaulis, kur egzistuoja savotiški santykiai be jokių suvaržymų ir gyvenama be visuomenės nustatytų normų. Galima teigti, kad šeima yra puikus pavyzdys, apibūdinantis tokią situaciją. Turbūt visais laikais žmonės siekė išsiaiškinti, kaipgi sukurti šeimos idilę, palaikyti tarpusavyje darną bei pagarbą, nuoširdų bendravimą. Deja, kartais santykiai šeimose pakrypsta ne ta linkme, kas lemia tarpusavio nesutarimus. Šiomis temomis rašė ir lietuvių literatūros klasikai Jonas Biliūnas bei Jurgis Savickis. Todėl remdamasi jų kūriniais aptarsiu, kaip vertinami šeimos narių tarpusavio santykiai lietuvių literatūroje.
Sūnaus padaryta moralinė skriauda tėvui atskleidžiama XXa. pradžios lietuvių rašytojo Jono Biliūno novelėje „Ubagas“. Šiame kūrinyje pasakojama apie Petrą Sabaliūną, kadaise turėjusį jaukų būstą ir gražią šeimyną. Jis, be abejonės, labai geras ir pasiaukojantis žmogus, kuris atidavė visą meilę, rūpestį ir švelnumą savo vaikams. Ne paslaptis, jog tai yra labai svarbu kuriant nuoširdžius santykius šeimoje. Tikra tiesa, jog reikia mylėti savo tėvus už jų rūpestį ir atsidavimą, o vien už tai, kad mus užaugino, turėtume jiems rankas išbučiuoti. Juk tas, kuris kitais rūpinasi labiau negu savimi, tikrai nusipelno būti mylimas ir gerbiamas. Dažniausiai vaikai vėliau atsidėkoja savo tėvams: rūpinasi jais pasenus, priima gyventi kartu, globoja. Tačiau Jono Biliūno personažas novelėje išgyvena kiek kitokią situaciją: vieną dieną vyras suvokia, kad viską prarado. Pasenęs ir ligotas tėvas tampa niekam nereikalingas, net savo paties vaikams, kuriuos taip rūpestingai augino ir mylėjo. Galiausiai sūnus, nenorėdamas rūpintis senu tėvu, išmeta jį iš namų kaip kokį nereikalingą daiktą ir palieka be nieko. Tėvas vis tiek myli sūnų, todėl tam nesipriešina ir palieka namus, kad ir kaip skaudu tai bebūtų. Ir kas belieka senukui Petrui Sabaliūnui, kadaise buvusiam laimingu ir turtingu vyriškiu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!