S. Daukantas "Rėda senovės lietuvių"

 XIX a. pirmoje pusėje iškilusioje šviesuolių kartoje, S.Daukantas yra ryškiausias atstovas. Simonas Daukantas nebuvo tik liaudies žmogus. Jo valstietiškas charakteris buvo susiderinęs su to meto europine ideologija. Plačiai sekdamas naujausią literatūrą, ypač, kur būdavo užkliudomi lietuviai S.Daukantas pažino Vakarų Europos idėjines linkmes. Jis ieško kažkada praeityje buvusios idealios, t.y. turtingos, linksmos ir laimingos Lietuvos. S.Daukantas suvokė, kad gimtoji kalba padeda išlaikyti tautos savastį. Jis kalbėjo būsimoms kartoms, tačiau beveik neturėjo galimybių kreiptis į tuos, kuriems buvo reikalingas tuo metu. Jis kaip istorikas ir rašytojas bei demokratiškai nusiteikęs pilietis susiformavo anuomet klestinčiame Vilniaus universitete, kuriame buvo remiamasi savo krašto tradicija. Visas jo gyvenimas, kūrybinė biografija yra kaip reta nuoseklus bandymas realizuoti jaunystės idealus.
S.Daukantas tikėjo, kad didžiusias tautos turtas yra kalba, kurioje atsispindi pačios tautos praeitis. Praeitis ir nūdiena jungiasi per kalbą . Lietuvių kalbą Daukantas laiko seniausiu tarp visų šiaurės kalbų. Pats Daukantas apie kalbą rašęs: “Tebeturi lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo prabočių, tai yra savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa ryjančio laiko ir pastatytų šalip kalbų mokytų, turi aną šiandien dailinti….”. Kalba Daukanto supratimu turėjo telkti bundabčią tautą. Rimta kliūtis liko tarmės. Daukantas žinojo, kad jo knygas aukštaičiai galėjo skaityti su vargu. Dauguma jo kūrinių parašyti gimtaja pajūrio žemaičių tarme.
Gal todėl ir S.Daukanto pasakojimas “Rėda senovės lietuvių” nėra gana lengvai suprantamas ir skaitomas. Šiame pasakojime autorius dėsto nuosekliai apie pasaulio pradžią, jo surėdymą. Pradėdamas nuo pačių seniausių laikų jis bando palengva “ateiti” iki jo laikų. Dauguma jo vartojamų žodžių, kaip pavyzdžiui skaugė, karės, buklesnis, reikalauja atskiro žodyno arba bent jau senolių, kurie galėtų bent maždaug paaiškinti kas tai yra. Tai tėra tik maža dalelė žodžių, kurie yra neaiškūs, o juk dar daugiau yra tarmybių. Visas tekstas parašytas žemaitiškai.
Tiesa, S.Daukantas rašydamas apie senovės lietuvių rėda jau įžanginėje teksto dalyje tarsi “apsidrauždia”, prisipažįsta, kad remiasi tuo “ką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!