Rūkymo problema ir jos sprendimo būdai

ĮVADAS Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, klasifikuojama tarptautinėje ligų klasifikacijoje, Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką. Ši narkomanijos rūšis sąlygoja daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus. Vien Lietuva dėl rūkymo kasmet netenka per 7000 gyvybių, daugiausia darbingo amžiaus vyrų bei patiria apie šimtus milijonų litų nuostolių. Šių netekčių ir nuostolių galima būtų išvengti, jei žmonės nustotų rūkyti. Tačiau rūkymas mūsų šalyje plinta, kad jo pragaištingos pasekmės toliau didės. Taip yra todėl, kad didelė dalis mūsų visuomenės, taip pat ir medikai, nepakankamai informuoti apie rūkymo problemą. Rūkymas dažnai laikomas įprastu, normaliu reiškiniu, o tabako pramonė ir verslas netgi laikomi naudingais šalies ekonomikai. Tokiomis sąlygomis rūkymo prevencija yra menkai veiksminga, todėl belieka skatinti rūkančius kuo anksčiau mesti rūkyti ir padėti jiems išsivaduoti nuo sunkiai įveikiamos priklausomybės. Darbo tikslas – charakterizuoti rūkymo problemą ir įvertinti jos sprendimo būdus. Darbo uždaviniai: ▪ Charakterizuoti rūkymo sampratą; ▪ Pateikti galimas alternatyvas problemai spręsti; ▪ Įvertinti galimas alternatyvas. Darbo metodika – mokslinės teorinės literatūros analizė. 1. Rūkymo samprata Rūkymas – medžiagos (dažniausiai - džiovintų tabako augalo lapų) deginimas ir išskiriamų dūmų įkvėpimas. Paprastai rūkymu įvardijamas būtent tabako rūkymas. Dūmai išgaunami įvairiais tam skirtais prietaisais. Plaučiuose iš dūmų į kraują efektyviai perduodamos narkotinės arba psichotropinės medžiagos. Labiausiai paplitęs pasaulyje tabako rūkymas. Tabako dūmuose yra nikotino, kuris turi trumpalaikį stimuliuojantį poveikį, tačiau sukuria stiprią fizinę ir psichologinę priklausomybę. Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Jai būdinga lėtinė eiga, didelė atkryčio tikimybė, menkas gydymo efektyvumas. Priklausomybę nuo tabako sąlygoja ne tik specifinis nikotino poveikis į centrinės nervų sistemą (CNS) , bet ir socialiniai-kultūriniai veiksniai bei individo psichofiziologiniai ypatumai; todėl ir priklausomybė yra dvejopa: fizinė (farmakologinė) ir psichologinė (psichosocialinė). Fizinė priklausomybė. Nikotinas skatina neuromediatorių (dopamino, norepinefrino ir kt.) išskyrimą smegenyse ir veikia kaip stimuliatorius ir euforiantas. Šis veikimas rūkančiojo patiriamas kaip trumpalaikis energijos ir nuotaikos pakilimas, pagerėjusi dėmesio koncentracija ir veiklumas, alkio išnykimas. Pakartotinai rūkant, neurohormonų apykaita ilgainiui sutrinka, padidėja tolerancija nikotinui ir jo neigiamam poveikiui, atsiranda poreikis reguliariai gauti individualią nikotino dozę ir taip palaikyti įprastinę normalią savijautą. Fizinės priklausomybės nuo nikotino susidarymo mechanizmas panašus kaip ir vartojant kitus narkotikus, o stiprumas prilygsta priklausomybei nuo heroino. Fizinės priklausomybės susiformavimo laikas labai individualus, trunka mėnesius ir metus, bet kartais gali atsirasti ir po kelių cigarečių surūkymo. Apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų yra fiziškai priklausomi nuo nikotino, tačiau tuo pat metu visi rūkantieji yra vienaip ar kitaip priklausomi ir psichologiškai. Psichologinė arba psichosocialinė priklausomybė yra įprotis rūkyti tam tikrose situacijose – po valgio, prie kavos ar alaus bokalo, susitikus su draugais, pertraukos metu, kalbant telefonu ir pan.. Rūkymas yra ir įprotis tiesiogine šio žodžio prasme, elgesio stereotipas, veiksmų ritualas, palengvinantis bendravimą. Jis taip pat gali būti ir automatinis, nesąmoningai atliekamas veiksmas, „oralinė fiksacija”, įprotis siaurąja to žodžio prasme, maloni patirtis rūkymo metu ar patirtas pozityvus atpalaiduojantis, raminantis, nuotaiką gerinantis rūkymo poveikis taip pat sąlygoja norą, o vėliau ir poreikį rūkyti. Teigiamas rūkymo įvaizdis, jo socialinis priimtinumas, sąsajos su šauniu, madingu, patraukliu ar kitaip teigiamu elgesiu priklausomybės atsiradimą skatina ir palaiko. Visa tai apsunkina patį metimo procesą ir padidina atkryčio riziką, tačiau svarbiausia kliūtis metant rūkyti yra fizinė priklausomybė ir jos sąlygoti abstinencijos reiškiniai. Abstinencijos sindromas būdingas visoms priklausomybės ligoms; priklausomybės nuo tabako atveju, nutraukus rūkymą abstinencijos požymiai auga mažėjant nikotino koncentracijai kraujyje (per 2-2,5 valandos ji sumažėja pusiau) ir tipišku atveju pasiekia maksimumą po 12-36 valandų, laikosi kelias-keliolika dienų, po to laipsniškai nyksta (1 lentelė). Po 3-4 savaičių dauguma metusiųjų poreikio rūkyti ir kitų abstinencijos požymių nebejaučia, tačiau padidintas jautrumas nikotinui išlieka mėnesius ir įvairūs psichosocialiniai veiksniai (stresas, draugai, alkoholis ir kt.) lengvai gali išprovokuoti atkrytį. 1 lentelė. Abstinencijos nuo tabako požymiai. Psichiniai abstinencijos požymiai Fiziniai abstinencijos požymiai Noras, poreikis, troškimas rūkyti; Nerimas, dirglumas, nekantrumas; Prislėgta ir/ar nepastovi nuotaika; Sunku susikaupti, pablogėjęs užduočių atlikimas; Nuovargis, sumažėjęs darbingumas; Sutrikęs, paviršutiniškas miegas ar nemiga; Pablogėjusi judesių (akys-rankos) koordinacija; Alkis ar padidėjęs apetitas, svorio augimas; Kraujo spaudimo ir pulso svyravimai; Galvos svaigimas, tremoras; Prakaitavimas; Obstipacijos; Skirtingai nuo kitų narkotikų, tabako produktų legalumas, jų prieinamumas, reklama, rūkymo socialinis priimtinumas ir teigiamas jo įvaizdis jaunimui skatina priklausomybės nuo tabako paplitimą ir jį palaiko, kartu mažindamas motyvaciją mesti ir apsunkindamas metimo procesą. Būtina keisti visuomenės, visų pirma medicininės, požiūrį į rūkymą, pateikiant jį kaip narkomanijos rūšį, kuriai būdingi visi priklausomybės ligos požymiai, ir kuri pažymėta Tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Tuo remiantis, tabaką turime laikyti priklausomybę sukeliančia medžiaga (narkotiku), tabako rūkymą – priklausomybės liga (narkomanija), o priklausomą nuo tabako rūkantįjį – priklausomybės liga sergančių pacientu, kuriam reikia pagalbos. Rūkymo problema pasaulyje ir Lietuvoje Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų. Pasaulio banko duomenimis maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkorių pasaulyje. Rūkymas jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos iš 10 mirčių priežastimi. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau nei 13 tūkstančių gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti jog iki 2025 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. gali pasiekti pusę milijardo (1 pav.). 1 pav. Mirtys nuo tabako sukeltų ligų per ateinančius 50 m. Kartu su AIDS tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai augančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Jis yra svarbiausias širdies-kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5-8, o vidutinio amžiaus vyrų (35-59 m) grupėje - 20-25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų. Tabako vartojimo pasekmių sveikatai kaštai Pasaulio banko vertinimu viršija 200 milijardų JAV dolerių per metus. Rūkymas valstybei ir visuomenei kainuoja apie 1,5 karto daugiau, negu rūkantieji išleidžia rūkalams. Apytikriai vertinant, Lietuvoje rūkymo pasekmių sveikatai kaštai gali siekti pusę milijardo litų per metus. 2003 metais Lietuvoje reguliariai rūkė 51 proc. 20-64 m. amžiaus vyrų ir 16 proc. moterų (2 pav.). Rūkymas tampa vis populiaresnis tarp moterų ir jaunimo. Ypač sparčiai plinta jaunų merginų rūkymas. 2000-2003 metais jaunų (20-24 m.) rūkančių moterų padaugėjo beveik keturis kartus ir siekė 15,8 proc.. 2 pav. Rūkančių 20-64 metų amžiaus asmenų dalis Lietuvos populiacijoje 2000-2003 metais. Rūkymo plitimo priežastys. Rūkymas plinta ne tik Lietuvoje, jo plitimas būdingas daugeliui šalių, neturinčių nuoseklios tabako kontrolės politikos. Pagal Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymą, draudžiama rūkyti (ir vartoti kitus tabako gaminius): 1. švietimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, interneto kavinėse, patalpose kur vyksta sporto renginiai; 2. darbo vietose, esančiose uždarose patalpose (tačiau leidžiama įrengti specialias patalpas rūkymui); 3. bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais; 4. viešajame transporte (išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius ir orlaivius su įrengtomis specialiomis vietomis). Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigalioja draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus. Lietuvoje taip pat draudžiama (su keletu išimčių) tabako gaminių reklama, draudžiama juos parduoti nepilnamečiams iki 18 metų. Pagal ES teisės reikalavimus, tabako gaminiai ženklinami įspėjimais apie jų žalą sveikatai.Rūkymas yra sudėtingas psichosocialinis-kultūrinis fenomenas. Jį sąlygoja šie veiksniai: 1. Farmakologinis-biologinis; specifinis nikotino poveikis į nervų sistemą bei psichiką ir individuali organizmo reakcija į tabaką yra esminiai veiksniai, lemiantys priklausomybės atsiradimą, jos laipsnį, rūkymo intensyvumą bei problemas metant rūkyti. 2. Socialiniai veiksniai: rūkančių tėvų ir kitų suaugusių pavyzdys kaip elgesio modelis vaikams, bendraamžių grupės spaudimas, žiniasklaidos įtaka, tabako reklama. 3. Psichologiniai veiksniai. Tiriant moksleivių asmenybės ypatumus pastebėta, kad rūkantys ir nerūkantys moksleiviai statistiškai patikimai skiriasi pažangumu, intelektu, drausmingumu, polinkiu impulsyviam ir destruktyviam elgesiui bei kitais bruožais, kurie būdingesni taip pat anksti pradedantiems vartoti alkoholį ir nelegalius narkotikus. Suaugusiems rūkantiems būdinga ekstraversija ir neuratiškumas, taip pat priklausymas žemesniems socialiniams – ekonominiams sluoksniams. Visus šiuos veiksnius svarbu žinoti ne tik ieškant veiksmingų rūkymo profilaktikos būdų, bet juos reikia turėti omenyje ir organizuojant pagalbą metantiems rūkyti. Priešingai nei skelbia tabako pramonės atstovai, rūkymas nėra suaugusiųjų pasirinkimo reikalas. Įvairių tyrimų duomenimis apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m. – dažniausiai nebepradeda niekada. Taigi absoliuti dauguma pradeda rūkyti dar nesubrendę ir dar nesuvokdami rūkymo sukeliamų pasekmių. Vėliau tapę priklausomi nuo tabako ir suvokę ar patyrę rūkymo žalą sveikatai bando mesti rūkyti, tačiau dažniausiai nesėkmingai. Tyrimai rodo, kad iki 80 proc. reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau tik nedaugeliui (5 proc.) tai pavyksta padaryti savo jėgomis. Plintant rūkymui ir nesant deramos pagalbos metantiems rūkyti artimiausioje ateityje daugės rūkymo sukeltų ligų. Lietuvoje rūkymas sąlygoja daugiau kaip 7000 mirčių kasmet, ir yra svarbiausia plaučių vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą bei širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių priežasčių. Rūkymo poveikis Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenais. Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia betarpiško sąlyčio vietas (lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, o pastaraisiais metais paplitus „lengvų“ cigarečių rūkymui, ir alveoles bei intersticinį plaučių audinį), todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą, taip pat padidina riziką sirgti ir kitomis vėžio formomis. Gleivinę dirginančios medžiagos sukelia lėtinį bronchų gleivinės uždegimą, virpamojo epitelio atrofiją ir taip vadinamą „rūkaliaus bronchitą“, o ilgainiui ir plaučių emfizemą bei lėtinį plaučių ir širdies nepakankamumą. Nikotinas, sutraukdamas smulkiąsias kraujagysles, blogina jų sienelių mitybą ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Anglies monoksidas (smalkės), sudarydamos stabilų junginį su hemoglobinu, pablogina deguonies apykaitą. Abi šios medžiagos kartu didina riziką sirgti išemine širdies liga, insultu, aortos aneurizma, širdies ritmo sutrikimais. Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, nes būtent jis sutrikdo neurohormonų apykaitą ir sąlygoja priklausomybės atsiradimą. Tabako rūkymas yra efektyviausias būdas įvesti nikotiną į organizmą (rūkant pirmoji dozė pasiekia smegenis per 10-20 sek., tačiau tuomet rūkantysis gauna ir visas kitas kenksmingas medžiagas. Pasekmės rūkančiojo sveikatai Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės (stažo) ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai. Ryškiausias priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos stebimas plaučių vėžio atveju. Iki 90 - 95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys. Visos su rūkymu susijusios vėžio formos sąlygoja 30 proc. bendro mirtingumo nuo piktybinių navikų. Lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu, tačiau jos sąlygoja tik 3-4 proc. bendro mirtingumo. Taip yra dėl to, kad lėtinės plaučių ligos trunka ilgai, o rūkantieji per tą laiką miršta ir nuo kitų ligų. Rūkymas sąlygoja 25 proc. mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ir laikomas vienu svarbiausių jos rizikos veiksniu, ypač derinyje su kitais (hipercholesterolemija, arterine hipertenzija ir kt.). Jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų rūkymas laikomas vienu svarbiausių jų ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksniu. Sukeldamas kraujotakos sutrikimus bei mažindamas spermatozoidų judrumą rūkymas sąlygoja vyrų nevaisingumą, taip pat rūkymas didina ir impotencijos tikimybę. Rūkymo poveikiui ypač jautrus vaiko organizmas. Tyrimais nustatyta, kad rūkančių vaikų plaučiuose greitai vystosi genetiniai pokyčiai, galintys įtakoti plaučių vėžio atsiradimą. Priklausomybė nuo tabako jiems gali atsirasti jau po kelių cigarečių surūkymo, o po pirmų dviejų metų rūkymo bent po keletą cigarečių per dieną rūkantys moksleiviai savo sveikatą vertina blogiau nei nerūkantys. Pasyvus rūkymas Pasyviu rūkymu vadinamas kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Pasyvus rūkymas kenkia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatai. JAV Aplinkos apsaugos agentūros pasyvus rūkymas įvardijamas kaip A grupės (patvirtintas) žmogaus kancerogenas. Tabako dūmai dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivinę, pagreitina nuovargio atsiradimą, gali išprovokuoti galvos skausmus, krūtinės anginos, astmos priepuolį, paūminti alergines ligas. Dažnas ir ilgalaikis pasyvus rūkymas didina plaučių vėžio, širdies ligų, insulto ir kitų rūkantiems būdingų ligų riziką. Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai, kurių tėvai rūko. Šie vaikai 1,5 karto dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, dažniau lankosi poliklinikoje ir dėl kitų ligų. Vaikai, kurių mamos rūkė nėštumo metu, dvigubai dažniau miršta dėl staigios kūdikių mirties sindromo. Priklausomybės nuo tabako gydymas Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė recidyvuojanti liga, kurią įveikti be pagalbos pajėgia tik maža dalis rūkančiųjų, absoliučiai daugumai reikalingas gydymas. Tačiau ir gydymas ne visada veiksmingas; nepriklausomai nuo taikyto metodo, gydymo efektyvumas po metų tesudaro vidutiniškai 20-30 proc. Visgi pagalba metantiems rūkyti yra vienas iš efektyviausių būdų, leidžiančių sumažinti mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičių. Kiekvienas gydytojas nesugaišdamas daug laiko gali padėti rūkantiems pacientams pagal minimalios intervencijos principus. Įrodyta, kad vien gydytojo patarimas padidina sėkmingo metimo rūkyti galimybę. Esant galimybei norinčiojo mesti rūkyti konsultacijai reikėtų skirti įmanomai daugiau laiko. Tyrimais patvirtinta, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp konsultacijos trukmės ir metimo rūkyti sėkmingumo. Net ir minimali konsultacija 10 min. iki 2,7 karto. Rūkymo žalą sveikatai galima sumažinti arba panaikinti metant rūkyti. Britų mokslininkų 50 metų vykdyto tyrimo duomenimis žmonių, kurie metė rūkyti jaunesni nei 30 metų amžiaus, gyvenimo trukmė beveik nesiskiria nuo tų, kurie niekada nerūkė. Kadangi nikotinas, būdamas narkotine medžiaga, sukelia priklausomybę, mesti rūkyti rūkoriams be deramų instrukcijų yra sunku. Yra 2 pagrindiniai būdai, kuriais siekiama padėti mesti rūkyti (palengvinti šį procesą ir sumažinti "atkritimo" tikimybę): 1. medikamentiniai būdai - siekiant palengvinti abstinenciją, skiriama nikotino pakaitos terapija: vartojami nikotino pakaitalai, tokie kaip kramtomoji guma su nikotinu, pleistras su nikotinu, tabletės, inhaliatoriai. Geriausiu atveju, dėl taip vadinamos nikotino pakaitos terapijos, atprantama nuo rūkymo, tačiau atsiranda tapati priklausomybė pakaitalams. Farmacijos kompanijos konkuruoja su tabako pramone, dėl rinkos dalies, kadangi jos, kaip ir visos bendrovės, yra suinteresuotos gauti pelną, tad žmonės nustoję visiškai vartoti nikotiną traktuojami kaip prarasti klientai. Todėl sprendžiant nikotino priklausomybės problemą šis būdas yra neefektyvus 2. psichologiniai būdai - jais siekiama išvaduoti rūkančiuosius nuo psichologinės priklausomybės (metusiųjų rūkyti grupės, pagalbos telefonai, pagalbos knygos ir pan.). Vienas žinomiausių ir vienintelis metodas, kurio dėka metus rūkyti nekyla jokių vidinių prieštaravimų ir buvęs rūkorius gali akimirksniu mėgautis gyvenimu, yra Allen Carr metodas - pasak jo, rūkančiajam būtina suprasti, kad jis yra priklausomas nuo nikotino, ir rūkymas tiesiog palengvina nikotino abstinencijos simptomus. Tai įsisąmoninus, atsiskleidžia visų su rūkymu susijusių mitų (gerina koncentraciją, didina pasitikėjimą savimi, palengvina nuobodulį, skanu) beprasmiškumas, ir noro rūkyti nebelieka. Metodo efektyvumas - 95%. Taip pat naudojami ir kiti metodai (kurių veiksmingumas nėra mediciniškai įrodytas), tokie kaip akupunktūra, hipnozė, homeopatija ir kiti. 2.GALIMOS ALTERNATYVOS RŪKYMO PROBLEMAI SPRĘSTI Kaip jau minėta, rūkymo problema yra pakankamai didelė ir ją būtina spręsti. Tačiau pirmiausia reikia apsvarstyti visas galimas alternatyvas. 1. Informuoti jaunimą apie pasyvaus rūkimo keliamą žalą į pagalbą pasitelkiant masinės informacijos skleidimo priemones (laikraščiai, žurnalai, radijas, televizija ir t.t.). Masinės informacijos skleidimo priemonės yra efektyvus būdas siekiant sumažinti tabako gaminių vartojimą jaunimo tarpe. Reklamos, laidos susijusios su agitacija prieš rūkymą tikrai duotų teigiamų rezultatų kovoje su šia problema. 2. Rengti konferencijas, seminarus susijusius su rūkymu, kurių metu butu pasakojama apie rūkymo teikiamą žalą ir sukeliamas ligas. Konferencijos ir seminarai, kuriuose dalyvautų rūkantys su nerūkančiais būtų puiki priemonė prieš rūkymą. Nerūkantys seminarų ar konferencijų metu sužinotą informaciją platintų savo draugams, tokiu būdų pats jaunimas padėtų kovoti prieš rūkymą. 3. Skatinti jaunimą nerūkyti pasitelkiant į pagalbą populiarius jaunimo tarpe žmones(aktorius, muzikantus ir t.t.). Žinomų žmonių įtaka tikrai padėtų jaunimui apsispręsti nerūkyti. 4. Valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valstybės rūkymo kontrolės, gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų finansavimą. 5. Rengti šventes, akcijas susijusias su agitacija prieš rūkymą. Įvairios akcijos ir šventės padėtų įtikinti rūkančius kad rūkymas yra nemadingas ir labai žalingas įprotis. 6. Nuolat branginti tabako gaminius, kad jie būtų sunkiai įperkami rūkoriams. Tabako gaminių pabranginimas gali tik iš dalies išspręsti rūkymo problemą. Sumažės parduodamų cigarečių kiekis parduotuvėse, bet tada suklestės kontrabandinė prekyba. 7. Raginti suaugusius nerodyti blogo pavyzdžio jaunimui. Suaugusieji daro labai didelę įtaką jaunimui. Jie taip pat privalo prisidėti prie jaunimo auklėjimo ir švietimo. Jie privalo rodyti gerą pavyzdį augančiai kartai. 8. Taikyti griežtas sankcijas rūkalus pardavinėjančius nepilnamečiams asmenis. Griežtų sankcijų taikymas pardavėjams be abejonės yra efektyvi priemonė. Kada jie žinos kokios jų laukia pasekmės, tada ir supras, kad parduodami rūkalus jie ne tik žaloja kitų sveikatą, bet ir pažeidžia įstatymus. 3. ALTERNATYVŲ ĮVERTINIMAS IR SPRENDIMO PRIĖMIMAS Išanalizavus pastaruosius septynis pirminių rūkymo sprendimo būdų, atmetus, turinčius daugiausiai minusų atrinkti tokie racionaliausi sprendimo būdai: 1. Skatinti jaunimą nerūkyti pasitelkiant į pagalbą populiarius jaunimo tarpe žmones(aktorius, muzikantus ir t.t.); 2. Taikyti griežtas sankcijas rūkalus, pardavinėjančius nepilnamečiams, asmenis; 3. Nuolat branginti tabako gaminius, kad jie būtų sunkiai įperkami rūkoriams; 4. Raginti suaugusius nerodyti blogo pavyzdžio jaunimui. Tinkamiausia alternatyva šiai problemai spręsti – Skatinti jaunimą nerūkyti pasitelkiant į pagalbą populiarius jaunimo tarpe žmones(aktorius, muzikantus ir t.t.). Žinomų žmonių įtaka tikrai padėtų jaunimui apsispręsti nerūkyti. LITERATŪRA 1. http://www.ligos.lt 2. http://www.sveikas.lt 3. http://www.sveikata.su.lt 4. http://lt.wikipedia.org 5. http://www.nicorette.lt 6. http://sam.lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!