Renesansas ir Barokas literatūroje

RENESANSAS (XV – XVI a.) Carpe diem – “mėgautis diena”, mėgautis kiekviena akimirka. RENESANSO ŽMOGUS – laisva asmenybė, individualus, išsilavinęs, išaukšinama proto galia. Likimas – žmogaus rankose. Išaukštinama prigimtis, noras džiaugtis gyvenimu ir jo malonumais. Kiekvienas žmogus – išskirtinis, turi neribotas galimybes. VILJAMAS ŠEKSPYRAS (1564 – 1616m.) HAMLETAS “būt ar nebūt – štai klausimas” “Fleitos” scena – Hamletas pamoko Rozenkrancą ir Gildensterną, kad jo negalima manipuliuoti, bandyti išgauti jo paslaptis. “Pelėkautai” scena – Hamletas pagauna dėdę JONAS RADVANAS (XVIa. vidurys) RADVILIADA • Kūrinys lotynų kalba • Vilniuje išleistas 1592m. • Manoma, kad J. Radvanas – etninis lietuvis • Vadinamas Lietuvos Vergilijumi PANEGIRINIO POBŪDŽIO KŪRINYS. Istorinis fonas – Livonijos karas (1558 – 1583m.), Ulos mūšis. Pagrindinė mintis – “MIEGOT ANT ŠLOVĖS SVETIMOS – NEGARBINGA.” • KILMĖ – kilmė įpareigoja ginti šalį. Jei bajorai nenori atlikti šios pareigos, jie netenka moralinės teisės naudotis privilegijomis. • KARAS – žiaurus, skausmas vienodas ir priešininkų, pasmerkiamas tik Ivanas Rūstusis • RADVILA RUDASIS (1512 – 1584m.) – garbė, krašto gerovė aukščiau už turtus, išmano karo meną, puikus strategas, patriotas, taikos šalininkas, tėvynės gynėjas. Literatūrinis herojus – didiko, patrioto, tėvynės gynėjo idealas, atsakingas, doras, principingas, linkęs spręsti ginčus ne jėga. • LIETUVOS VAIZDINIAI – Lietuva vaizduojama kaip didi valstybė, ar netgi imperija – “įžymioji Lietuva”. Pripažįstama, kad Lietuva nėra apdovanota grožiu ir turtais, kuriais didžiuojasi kraštai, laikomi civilizacijos lopšiu. Pabrėžiama, kad tai derlingas kraštas, kuriame lengva išmisti, o krašto gyventojai – kariai iš prigimties. GIRIOS – LIETUVOS DIDYBĖS ŽENKLAS. Vaizduojama Vytauto laikų Lietuva – nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Didybė grindžiama: milžinišku plotu, karine galia, girių, upių, gyvūnų gausumu. • VILNIUS – “gražusis”, “tirštai apgyvendintas”, “globėjas tautų” • Minimas Palemono mitas, Vilniaus įkūrimo istorija, Vytauto paveikslas, Žalgirio mūšis, Radvilos sapnas apie Vytautą. MARTYNAS MAŽVYDAS (1510 – 1563m.) KATEKIZMAS (1547m.) • Glaustas tikybos pagrindų išdėstymas Katekizmą sudaro: • LDK skirta eiliuota lotyniška dedikacija (kvietimas priimti PROTESTANTIZMĄ) • Lotyniška pratarmė (kritikuojama katalikų bažnyčia) • Lietuviška pratarmė – pirmas originalus lietuviškas eilėraštis. • Elementorius – pateikiama abėcėlė, skaitymo pratimai • Katekizmas – 10 Dievo įsakymų, potėriai, • Giesmynas – 11 giesmių su gaidomis Prakalboje į skaitytojus kreipiasi pati knyga – “broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit”. Norima parodyti, kad ši knyga yra skirta visiems, nesvarbi lytis, kilmė. MOKSLO SVARBA – pabrėžiama tuo, kad tai buvo mūsų protėvių siekiamybė, jie troško mokytis ir gauti žinių, tačiau negalėjo, todėl skaitytojas yra dabar skatinamas mokytis. Be mokslo neįmanomas visavertis gyvenimas – “kursai nenorėtų to mokslo žinoti ir mokėti, tasai amžinose tamsybėse tur būti.” DIEVO SVARBA – “Jei, broliai seserys, tuos žodžius nepapeiksit,/ Dievą Tėvą ir Sūnų sau mielu padarysit/ Ir pašlovinti po akimis Dievo būsit,/Visuose daiktuose palaimą turėsit.” Dievas myli visus vienodai – “Tasai Dievs visas žmones nor didžiai mylėti,/Dangaus karalystę dovanai nor dovanoti” Pažinęs Dievą būsi sveikas ir laimingas – “Tasai kožnam žmogui vienas gal padėti,/Sveikatą ir palaimą tasai gal priduoti.” PAGRINDINĖ MINTIS – vienos didžiausių vertybių yra mokslas ir tikėjimas: mokslas atvers kelią į tikrąjį gyvenimą, o krikščionybė yra žmogaus gyvenimo pamatas. MIKALOJUS DAUKŠA (apie 1527m. arba 1538m. – 1613m.) POSTILĖ Mikalojus Daukša – švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, vienas lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVIa. Postilės tikslas – įveikti protestantizmą Lietuvoje. KONTRREFORMATAS. “Prakalba į malonųjį skaitytoją” – lietuvių kalbos teisių gynimo ir jos puoselėjimo manifestas. Kalba – aukščiausia tautos vertybė, smerkia bajorų lenkėjimą, gimtosios kalbos paniekinimą. RENESANSIŠKAS POŽIŪRIS – kreipiasi į visus piliečius, ne tik į bajorus. Išaukština prigimtį, žmogaus savitumą dėl savos kalbos naudojimo. Lietuvių kalbos teisės būti vartojamai argumentai: • Prigimtinė dieviška sąranga – remiasi prigimties teorija, pateikdamas pavyzdį iš gamtos. “Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jei varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis.” • Argumentas iš Biblijos, kalba vienija tautą, didžiausias sąmyšis kyla kai kalbama skirtingomis kalbomis. Babelio bokšto statyba. “Kas išsklaidė ir išvaikė tuos, kurie buvo pastatę bokštą iki pat debesų, norėdami pagarsinti savo vardą? Kalbų nesantaika. Kas daugiausia pradėjo kovas, maištus, sukilimus pasaulyje? Kalbų skirtingumas. “ • Argumentas iš istorijos, minima Persija, Roma. Jos išsilaikė ir yra galingos iki šiol, nes kalba savo kalba, viskas yra viena kalba, todėl klęsti. “Kita vertus, kuo gi išsilaikė iki šiol ta didžioji Persijos karalystė, senovinė monarchija? Tiktai savo kalbos santaika. Kuo gi kitose tautose garsėjo ana Romos valstybė? Vien tik išlaikymu gimtosios kalbos, kuriai praturtinti ir skleisti ne tiktai įstatymus leido, bet ir įvairius filosofijos mokslus dėstė ir savo dievų garbę aprašė. PIRMASIS SKIRIA DĖMESĮ PAPRASTAM ŽMOGUI. Postilės vertimo tikslas: “Iš čia semsitės sveiko mokslo, teisingo visuotinio tikėjimo mokymo, kur jiems perteikinėsite. Iš čia išmoksite, kaip suprasti ir aiškinti Šventąjį Raštą bei įveikti jo neaiškumus. “KALBA YRA BENDRAS MEILĖS RYŠYS, VIENYBĖS MOTINA, PILIETIŠKUMO TĖVAS, VALSTYBĖS SARGAS. SUNAIKINK JĄ – SUNAIKINSI SANTAIKĄ, VIENYBĘ IR GEROVĘ. SUNAIKINK JĄ – UŽTEMDYSI SAULĘ DANGUJE, SUMAIŠYSI PASAULIO TVARKĄ, ATIMSI GYVYBĘ IR GARBĘ.” BAROKAS (XVII – XVIIIa.) Baroko atsiradimą lėmė kotrreformacijos judėjimas,Tridento susirinkimas, revoliucinės kovos, Viduramžių tradicijų gaivinimas, moksliniai, geografiniai atradimai – Kopernikas – heliocentrinė sistema, Amerikos atradimas. • Baroko atsiradimą Lietuvoje lėmė kotrreformacija. • Barokas laikomas Lietuvos kultūros klestėjimo laikotarpiu. BAROKO ASMENYBĖ - žmogus yra veiklus, mąstantis, suvokia žmogaus netobulumą, abejoja pasaulio tvarka, žmogaus didybe. Atsigręžiama į Dievą, pasaulio centras – Dievas (teocentrizmas). Orientuotas į pomirtinį gyvenimą, viskuo abejojantis, pamaldus, doras. “MEMENTO MORI” – ATMINK, KAD MIRSI. MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS (1595 – 1642m.) • Iškiliausias Lietuvos baroko epochos poetas, • Vadinamas Lietuvos Horacijumi, Krikščioniškuoju Horacijumi EILĖRAŠTIS “TEISINA SAVO VIENIŠUMĄ” • Aprašo vienišą žmogų, kuris slepiasi mažoje trobelėje, nors yra kviečiamas užeiti į “rūmus”. “Mane tik viena jaudina/Ar bus patenkinta Dievybė”. – TEOCENTRIZMAS • ŠLOVĖS SUMENKINIMAS – “Šlovės triukšmingos aš nekenčiu kelių išmintų/Dorybė vengia, net jei verta yra, šlovingo garso.” EILĖRAŠTIS “EGNACIJUI NOLIJUI” • Stojiška asmens laikysena – reikia išlikti tvirtu, ištvermingu. Suvokti, kad likimo pakeisti negali, tačiau gali pakeisti savo reakciją, požiūrį, kontroliuoti save. “Pats save valdyk, taip kaip valdo miestą Konsulas,/ kada grasinąs likimas/Smūgiais atkakliais nelauktai supurto/Sielos tvirtovę.” “Stenkis būt savim visada, nors siaustų/Audros aplinkui.” EILĖRAŠTIS “PAULIUI KOZLOVIJUI” • Vilniaus vaizdai – pilnas gyvybės, įspūdingas Vilnius. Gausus kraštovaizdis, architektūra. Gedimino pilis lyginama su Kapitolijumi. • Pabrėžiamas laiko kitimas, permainingumas • Norima parodyti, kad visada reikia jausti saiką – šiuo atveju – patariama draugui Pauliui Kozlovijui pailsėti nuo darbų. ODĖ “TELEFUI LIKUI” • “Viskas laikina žemėj šioj,/Ką materija čia sukuria nerangi.” • “Kol diena po dienos bėga gyvenimas,/Tol mums, Telefai, lemta klyst.” • “Žaidžia ratas lemties, žaidžia mumis, deja.” RENESANSO IR BAROKO PALYGINIMAS Panašumai: • Žmogus yra veiklus, mąstantis, dega pažinimo aistra. • Įkvėpimo šaltinis – antika. Skirtumai: • Renesanse požiūris optimistinis, Baroke negatyvesnis. • Baroke – pasaulio centras – Dievas, Renesanse – pasaulio centras – žmogus. Renesanse – žmogus. • Renesanse prigimtis yra išaukštinama, o baroke – niekinama. • Renesansas – reformacija, barokas – kontrreformacija. • Renesanso laikotarpiu likimą žmogus kuria, o baroko laikotarpiu likimas yra Dievo rankose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!