Raštvedybos istorija ir sutarys

1. Raštvedyba Lietuvoje (istorinė apžvalga).
Raštvedyba – įstaigos vidaus administravimo sritis, apimanti dokumentų tvarkymo ir valdymo procesus nuo jų rengimo ar gavimo iki atrinkimo saugoti ar naikinti.
Mokslininkai nėra nustatę tikslios raštvedybos atsiradimo datos. Tačiau manoma, jog jos užuomazgų turėjo atsirasti suirus pirmykštei bendruomenei. Tai liudija rastos molinės lentelės, datuojamos 3 tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ant kurių šumerai rašydavo savo miesto įstatymus, komercinius sandėrius. Tai įrodo, kad jau senovėje egzistavo raštvedyba ir valdymo praktika.
Anot istorikų, Lietuvos valstybės kanceliarija atsirado kartu su valstybe XIII a. pirmojoje pusėje. Kanceliarijos užuomazgas rodo išlikę lietuvių korespondencijos pavyzdžiai: vieno Mindaugo ir šešių Gedimino laiškų nuorašai.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto , jo urėdų ir didikų raštinėse dirbo raštininkai – pisariai ir jų padėjėjai – djakai. Čia dirbo raštininkai mokantys rusų, lotynų, vokiečių, lenkų ir totorių kalbas. Jie savo kanceliarijai ir privatiems asmenims rašydavo aktų nuorašus, parengdavo pasirašymui švarraščius. Didžioji dalis oficialių dokumentų buvo rengiami kanceliarine slavų kalba. Rašomosios medžiagos buvo dvi: pergamentas (svarbesniems dokumentams) ir popierius (mažesnės reikšmės raštams). Pergamentas Lietuvoje nebuvo gaminamas, o popierius šalyje pradėtas gaminti XVI a. pr.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštvedyba sparčiai keitėsi XV a. pab. ir XVI a. Veikla įgijo naujų valstybinio valdymo funkcijų. Nuo XV a. pab. raštininkais jau dirbo ir lietuviai, kurie buvo pramokę slaviško rašto. Į slavų kalbą įterpdavo ir lietuviškų žodžių, keitė dokumentų formuliarą. Taip senoji slavų kalba tapo visos valstybės raštų kalba. Senąja slavų kalba yra sukurti svarbūs Lietuvos rašytiniai paminklai: Lietuvos Metrika, Lietuvos Metraščiai ir Lietuvos Statutas.
Lietuvos Metrika – tai Didžiojo Kunigaikščio, o paskui valstybės, dokumentų rinkinys, raštinės archyvas. Jos vertę suprato to meto Lietuvos elitas. 1594 m. LDK kanclerio L. Sapiegos rūpesčiu pradėta perrašyti visas nusidėvėjusias knygas. Tačiau per XVII a. vid. karus su Rusija ir Švedija Metrika labai nukentėjo: dalis knygų sudegė, kitos Radvilų buvo evakuotos į Karaliaučių arba išvežtos į Švediją. Nors švedai knygas vėliau ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!