1009 m. pirmą kartą Vakarų Europos rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.
1380-1794 dokumentai buvo sukaupti į valstybės archyvą, vadinamą Lietuvos Metrika.
pergabenta į Maskvą, kur ir dabar tebesaugomi 556 didžiuliai tomai.
įtvirtinta visuomenės ir valstybės santvarka. Galiojo iki 1840 metų.
Invocatio. Daugelyje raštų buvo vartojamas žodinis ar simbolinis dievo vardo šaukimas.
Lotyniškuose tekstuose dažniau vartojamas žodinis kreipinys, slaviškuose – simbolis (prieš tekstą
dedamas kryželis).
Intitulatio. Akto davėjo pažymėjimas (šių dienų terminologija – dokumento autorius). Ši
dokumento dalis keitėsi priklausomai nuo laikmečio ir politikos. Lietuvos ponų raštuose
dažniausiai prieš pavardę, titulą ir luomą buvo rašoma „mes“, vėliau „aš“ – dažniausiai privačiuose
raštuose.
Inscriptio. Akto gavėjo (adresato) žymėjimas, dažnai jungiamas su pasveikinimo formule.
Toliau rašomas tekstas. Prasideda aplinkybių, kurios buvo pagrindas aktui sudaryti,
atpasakojimu. Pagrindinė teksto dalis – teisinio sandėrio ar dalyko esmės išdėstymas. Po to
nurodomos pabaudos ir bausmės, kurios grės už akto nuostatų nesilaikymą.
Eschatokolas. Baigiamoji dokumento dalis, kurioje nurodoma akto surašymo vieta ir
laikas, akto tikrumo liudijimo įrašai ir antspaudai.
1569 m. Po Liublino unijos Lietuvos bajorai ima lenkėti. XVII a. lenkiškieji raštai ima
stelbti rusiškuosius. Amžiaus pabaigoje oficialiąja raštų kalba tampa lenkų.
1793 m., prijungus Lietuvą prie Rusijos, įsigalioja Rusijos imperijos įstatymai.
1840 m. Lietuvos Statutas netenka galios. Raštvedyboje lenkų kalbą pakeitė rusų kalba,
įsigaliojo to meto Rusijos raštvedybos tradicijos bei dokumentų sistema.
XIX a. buvo reglamentuoti kai kurių dokumentų pavadinimai, nustatytos tam tikros
dokumentų formos. Dokumentus pradėta rašyti blankuose, kuriuose buvo įrašomi tokie duomenys:
žinybos, įstaigos, struktūrinio padalinio pavadinimas, buvo nustatytas ir vienodas popieriaus
formatas.
Atsiradus naujoms ryšio priemonėms – telegrafui ir telefonui , sukurti ir nauji dokumentai –
telegrama ir telefonograma. Ėmė keistis ir dokumentų užrašymo būdas – greta rašymo ranka
atsirado ir mašinraštis.
XX a. pradžioje susiformavo dabartinė lietuvių kalbos rašyba.
1904 m. - spaudos draudimo panaikinimas.
1914 m. išleista pirmoji lietuviška raštvedybos knygelė (Lietuvių raštvedys arba Laiškų
rašytojas. – Ryga, 1914). Joje pateikta praktinių pamokymų, kaip įforminti dokumentus, sutartis,
testamentus, įgaliojimus, prašymus, kaip rašyti laiškus, pateikta adresavimo pavyzdžių.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę....
Šį darbą sudaro 22572 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!