Raganystės fenomenas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje

1. ĮVADAS
Raganos ir raganiai, kaip mitinės būtybės, nuo seno domina tautosakininkus, mitų tyrinėtojus. Daugelis sutiktų, kad mitai ir pasakos yra kiekvienos tautos dvasinės kultūros palikimas. Fantastinių gamtos elementų tautos folklore yra daug: laumių, nykštukų, milžinų ir t.t. Vieni gyvena miškuose ar ore, o kiti vandenyje. Vieni yra geri, kiti blogi. Tačiau tai būtybės, kurios niekada nebuvo tapatinamos su žmogumi ir niekada nebuvo persekiojamos už savo veiklą. Tik vieninteles raganas ištiko visiškai priešingas likimas, ,,tragedija, kurios prisiminimai pateko į tautosaką”.1 Europos istorijoje vyko raganų gaudymas, kankinimas bei deginimas.
Šį pamišimą išgyveno ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Pasakojama, kaip raganos skraidydavo į susirinkimus, mėgindavo pakenkti gyvuliams ar net žmonėms. Raganos – blogio šaltinis, palaikantis ryšį su pačiu velniu.
Į šiuos ir į dar daugelį kitų dalykų tikėjo to meto žmonės. Šiame savo darbe bandysiu atskleisti tą raganystės fenomeną. Mano pagrindinis tikslas yra aprašyti nuo ko viskas prasidėjo, kaip vystėsi ir kaip baigėsi šis pamišimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Išreikšti faktus apie šį, vis dar laikomą neįprastu, reiškinį.
2. ERETIKŲ PERSEKIOJIMAS VAKARŲ EUROPOJE
„Kad patikėtum krikščionišku velniu, reikia visų pirma būti krikščioniu“2 , taip teigia šmaikšti anglų filosofo Dž. Raselo frazė. Iš krikšioniško tikėjimo išmetus velnią, sugriūtų visa Šventojo rašto – Biblijos teorija. Nebūtų kovos tarp gėrio ir blogio.
Eretikas – tai blogas ir pavojingas kriščionis, smerkiantis bažnyčios santvarką arba atmetantis jos dogmas. Ankstyvaisiais viduramžiais, Europoje plintant krikščionybei, erezijų nebuvo. Buvo tik keletas pasisakymų prieš bažnyčios veiklą, santvarką ir kultus. Bet tai buvo tik gaivališkai išreikštas nepasitenkinimas prieš tuo metu viešpatavusią ideologiją. Tai galima pavadinti „beraščių žmonių opozicijos apraiška, nevirtusia visuomeniniu judėjimu“.3 Erezijos laikai atėjo tada, kai susidomėta antikine literatūra, mitais, tikėjimo autoritetais, teologiniu švietimu.Epochoje, gavusią Karolingų renesanso pavadinimą. Erezijų objektais tapo šventoji trejybė, Kristaus prigimtis, pirmapradė nuodėmė, išganymas ir pražūtis.
VIII a. Karolis Didysis krikštydamas saksus, mirties bausmes skyrė už daugelį dalykų: kas pasninko dieną valgys mėsą, kas patikės, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!