Psichologiniai mokymosi veiksniai

Mokymasis – sunki moksleivių teorinė ir praktinė veikla, kuria siekiama perimti kultūros vertybes, pasirengti jas kurti. Visų pakopų mokyklų (pradinių, nepilnųjų ir vidurinių), profesinio mokymo įstaigų (vidurinių ir aukštųjų) moksleivių mokymasis skirtingas, tačiau turi daug bendrų bruožų. Juos tyrinėja bendroji didaktika.
Ji tiria veiksnius, kurie lemia ne bet kokį, bet sėkmingą mokymąsi. . Mokymosi veiksniai skirstomi į keturias grupes: psichologinius mokymosi veiksnius (nusiteikimas mokytis, stropumas, charakteris, dėmesys, pažinimo procesų aktyvumas, atmintis, aktyvus mąstymas, savarankiškumas, įgimti gabumai); fiziologinius mokymosi veiksnius (ligos, bioritmas, darbingumas ir t.t.); socialinius mokymosi veiksnius (šeima, nuolatinė darbo vieta, šeimos darna, krašto gamybinė – kultūrinė situacija); pedagoginius mokymosi veiksnius (mokymo proceso organizacija, pedagoginiai mokymo proceso dalyvių santykiai); prigimtis (tai, ką žmogus turi gimdamas. Žmogaus prigimtis tokia, kad jis negali egzistuoti be kitų pagalbos, be tikslingo auklėjimo ir mokymo.).
Jo pagrindas – teigiamas vidinis santykis su mokymosi priedermėmis. Mat visi žmogaus santykiai su aplinka, jos reikalavimais prasideda nuo jo vidinės būsenos – nuotaikos, nuomonių, nuostatų, požiūrių. Visas šis psichinių darinių kompleksas virsta nusiteikimu – ilgalaike pakilia asmenybės parengtimi veikti. Nusiteikimas mokytis ir yra teigiamomis emocijomis pagrįsta ilgalaikė nuostata gerai atlikti mokymosi priedermes. Nusiteikimas mobilizuoja, aktyvina pažinimo procesus (suvokimą, atmintį, mąstymą, vaizduotę) ir valią. Priešinga būsena – nenusiteikimas.
Nusiteikimą mokytis pradeda formuoti šeima. Jau ikimokyklinio amžiaus vaikams atsiranda noras mokytis mokykloje, jeigu bendra šeimos nuomonė apie ją yra teigiama, jeigu vaikas šeimoje nepajunta mokyklai priešiškų pažiūrų, negąsdinamas „piktais mokytojais“ ir pan. Todėl šeimai ir mokyklai kyla svarbus uždavinys – palaikyti moksleivių nusiteikimą mokytis.
Nusiteikimą mokytis palaiko sėkmės išgyvenimas, gerų rezultatų perspektyva. Nesėkmės vienus moksleivius skatina pasitempti, kitus žlugdo, kaip nesėkmė veikia moksleivių nusiteikimą mokytis. Nuolatinė nesėkmė keičia nuostatą gerai mokytis į nenorą mokytis ir priešiškumą mokyklai.
Vyresniajame mokykliniame amžiuje mokytis yra ta ypatinga jėga, kuri skatina ritmingai ir nuodugniai gilintis į mokymo dalykus. Nesėkmės rečiau kelia neviltį, nes jas slopina nusiteikimas įveikti sunkumus, kliūtis. Studentams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!