Protekcionizmo teorija

Protekcionizmas- tai valstybinės ekonominės politikos kryptis, kuria nac.ekonomika saugoma nuo kitų šalių konkurencijos arba kuria plečiamos užsienio rinkos. (Didinami import muitai, mažinami eksporto muitai, teikiamos piniginės pašalpos nac,ūkio vystymui) Apsauginis protekcionizmas… Agresyvusisprotekcionizmas…(monopol. Kolektyvinis protekc.-ekonominė integracija. Argumentai, pateisinantys muitų naudojimą: šalies saugumas; užimtumas; vidaus gamybos konkurencingumo užtikrinimas; pagalba naujai atsirandančioms gamybos šakoms, vyriausybės pajamos socialiniai strategijai įgyvendinti (kultūros išsaugojimas, fermerių būklės ar nepageidaujamų prekių vartojimo problemoms spręsti). Žiūrint iš ekonominės pusės, subsidijos yra daug efektyvesnės nei tarifai. Reikia atsižvelgiama į tai, kokią vietą užima šalies importas pasaulinėje rinkoje. Jei ji žymi, tai paklausos padidėjimas gali smarkiai padidinti prekės kainą. Šiuo atveju tinka kalbėti apie importo mažinimą- tarifo nustatymą- Importo optimalus tarifas. Tarifų populiarumą lemia: 1)Tarifai yra naudingiausi “galingiausiems ir įtakingiausiems” 2)tai efektyvi priemonė sprendžiant įv.problemas; 3)Tarifai įtikinamiau atrodo visuomenės akyse negu subsidijos (“žeidimas” užsienio gamintojų ir surinkimas iš jų lėšų) Pagal apskaičiavimo metodus muitai yra: 1)vertybiniai- nustatomi pagal prekės kainą (Japonija) 2)specifiniai- nustatomi pagal mato vnt.tvirtu tarifu. Muitų tarifas- tai muitų norma, dydis. Tarifai būna: autonominiai (valstybės nustatyti), sutartiniai, mišrūs. Pagal ekonominį pobūdį ir tarifų struktūrą skiriami tokie tarifai: 1)fiskaliniai (finansiniai). Jais didinamos biudžeto pajamos. 2)protekciniai- saugoma nac.gamyba nuo užsienio konkurencijos. 3)preferenciniai-tai išimtinė prekybos lengvata, nustatyta kai kurioms išvežamoms prekėms. 4)diskriminaciniai- jie yra didesni tam tikros šalies prekėms. 5)išlyginamieji- jais lyginamos importinių ir savo gamybos prekių kainos. 6)antidempinginiai- jais ribojama importo dempinginės kainos. Lietuvoje XIV-XVIIa.buvo imami specifiniai ir vertybiniai muitai. Pvz.:muitas už įvežamą vaško pūdą, jaučio odą. Embargas- tai draudimas įvežti iš kurios nors šalies ar įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius. Tai ekonominės blokados forma. KOKOM- koordinacinis NATO komitetas ekonominiams klausimams. Komitetas sudaręs prekių ir technologijų, uždraustų eksportuoti į “Rytų bloko” šalis. Dempingas- tai prekių pardavimas užsienio rinkose žemesnėmis negu vidaus ir pasaulinėje rinkoje kainomis, kartais net žemesnėmis už gamybos kaštus. Dempingas finansuojamas iš: 1)įmonių viršpelnio, gaunamo vidaus rinkoje (čia keliamos kainos, saugant vidaus rinką muitais, ribojant jose prekių pasiūlą) 2)iš valstybės dotacijų- išmokamos eksporto premijos, teikiamos mokesčių ir importo lengvatos. Dempingo formos: a)socialinis (kaštų, DU dempingas) b)valiutinis. Šiuo atveju dėl nac.valiutos perkamosios galios skirtumo šalies viduje ir užsienyje (ypač devalvacijos atveju), įmonės, kurių dideli gamybos kaštai, gali parduoti prekes tarptautinėje rinkoje tik mažesnėmis kainomis negu pasaulinės ir gauti didelį pelną importuojančios šalies valiuta. Importo muitus keičia netiesioginio protekcionizmo priemonės: 1)akcizai; 2)mokesčių lengvatos; 3)importo kvota. Čia kyla problema kam išduoti lengvatas (mokesčių , kvotų ir pan.- siūloma organizuoti aukcionus) Netarifiniai tarp.prekybos barjerai: organizuojamos kampanijos pirkti tik savo prekę, didinami formalumai muitinėse, standartų įvedimai. TARPTAUT VALIUT SANTYKIAI Valiut santykiai – visuomeniniai santykiai, susiję su valiutos judėjimu. jų pagrindas – prekių g-ba, prekyba, kapitalo ir paslaugų judėjimas. Pasaul valiutinė sist – tarptaut valiutinių santykių, kurie susiklosto pasaul ūkio vystymosi pagrindu, organizavimo forma. Pasaul valiutinė sist: auxo standartas; tarpvalstybinis auxo devizų standartas; kreditiniai pinigai (dolerio stand); Europos valiutinė sist (ekiu). Mokėjimų balansai. Mokėj balansas – tox, kuriame palyginami šalies terminuoti piniginiai reikalavimai ir įsipareigojimai kt šalims per tam tikrą laiką. Jie t 3 pagr skyrius: 1. Prekybos bal – prekių exporto ir importo palyginimas. 2. Paslaugų ir nekomerc mokėjimų bal apima mokesčius ir įplaukas už transportą, draudimą, pašto, komiso operac, proc ir dividendus už kapital įdėjimus, licencijas, honorarus ir t.t. Jie statistikoje vad “nematomomis operacijomis”. Abu šie bal sud einamųjų operacijų mokėjimų balansą. 3. Kapitalų ir kreditų judėjimo bal – tai valstybinio ir privat kapitalo išvežimo ir įvežimo, t.p. tarptaut kreditų gavimo ir suteikimo palyginimas (funxionuojantis kap - investuojamas į pramonės, prekybos, transporto ir kt įm.). Mokėj bal straipsnių klasifikac: ein operac; tiesiog investic ir kitas ilgalaik kapital; klaidos ir praleidimai; kompensuojantys straipsniai; ypatingas finansavimas; įsipareigoj, sudarantys užsienio oficialių organų valiut rezervus; suvestinis rezervų pasikeitimas. Atsiskaitymo bal – tam tikro šalies reikalavimų ir įsipareigojimų užsienio šalims atitinkamai datai arba per tam tikrą laikotarpį palyginimas. Mokėj ir atsiskait bal turi vienodą struktūra. Skirtumas tas, kad į atsiskait balansą įeina šalies reikalavimai ir įsipareigojimai užsieniui, tame tarpe neapmokėti, o į mokėj balansą – faktiniai mokesč ir įplaukos. Šie skirtumai atspindi tarptaut kreditinių santykių išsivystymo lygį. Veixniai, turintys įtako mokėj balansui: 1.Valstybių ekon ir polit vystymosi netolygumas.2. Cikliški ek-os svyravimai (kai šalies ū silpnai išvystytas, kapitalo išvežimas padidėja, o kaip ek sparčiai auga, didėja pelnas, procentinės sumos, todėl išvežama ).3.Valstybės užsienio išlaidų augimas (tas išl sąlygoja įv ek ir polit tixlai). 4.Ek-os militarizavimasi r ginklavimosi varžybos (Pagr valstybės užsienio išl dalis skirta kariuomenės ir bazių įv pasaulio rajonuose išlaikymui, ginklų pirkimui. 5. Kapitalo judėjimo mąsto plėtimas (kapitalo išvežimo poveikis tiek exportuoj, tiek importuoj šaliai, yra dvejopi: išvežant kapitalą mokėj bal tampa pasyvus, tai padeda suplaukti į šalį procentamas ir dividendams; įvežant kap, pradžioje padidėja įplaukos, o atėjus mokėjimo terminui, šalys-skolininkės priversto sumokėti skolą, proc ir dividendus. 6.Pasikeitimai tarptaut prekyboje (š.m. sparčiau plečiasi mainai tarp pramoniniu atžvilgiu išsivysčiusių šalių, mažėja besivystančių šalių lyginamasis svori išsivysčiusių šalių užs prekyboje). 7. Valiut-finansiniai veixniai (laukiant devalvacijos šalys-importuotojos stengiasi pagreitinti mokėjimus, o exportuotojos – sulaikyti joms priklausančios valiutos pervedimą ir gavimą. 8. Infliacija (turi neig įtakosmokėj balansui, nes kainų padidėjimas apsunkina prekių išvežimą, sumažina exportuojamų prekių konkurencingumą ir padeda kapitalams plaukti į užsienį. Ji didina mokėj bal-o nesubalansuotumą). Išsivysč ir besivystančių šalių mokėj balansams būdingi tokie skirtumai: 1. išsivyst šalys viešpatauja prekių, paslaugų, kapitalo rinkoje, o tai užtikrina joms stambias valiutines pajamas. 2.Besivyst šalių mokėj bal – deficitinis (dėl social-ekon atsilikimo jos permoka už importą ir gauna

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!