Problemos ir jų sprendimas tarpkultūriniame bendravime

Atkūrus nepriklausomybę 1991 m., prasidėjo nauja era Lietuvos ekonominiame gyvenime. Buvę už „geležinės uždangos” Lietuvos žmonės buvo priversti gyventi pagal sovietinius standartus, vadovautis „tarybinio žmogaus moralės kodeksu”. Teko iš naujo kurti savo valstybę, verslą iš „brandaus socializmo” pasukti kapitalizmo linkme.
Savo darbe noriu apžvelgti problemas ir jų sprendimo būdus tarpkultūriniame gyvenime. Remsiuosi vienos verslo srities – užsienio knygų prekybos – patirtimi.
Iki nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvos rinkoje praktiškai nebuvo užsienyje leidžiamos literatūros. Vyravo vietinių ir sovietinių autorių kūriniai, užsienio autorių kūriniai pasiekdavo visuomenę versti ir praėję sovietinę cenzūrą. Kaip teko girdėti iš tuomet dirbusių knygynų darbuotojų, originalūs leidiniai būdavo atvežami pusiau slapčiomis iš centralizuoto sandėlio Maskvoje. Didžiąją dalį asortimento sudarė meno ir fotografijų albumai., kurie didžiausia paklausą turėjo sovietinių funkcionierių tarpe. Tais laikais tai buvo labai populiari dovana, dažniausiai kyšis.
Vilniaus Universiteto, tuometinio Pedagoginio Instituto bibliotekos gaudavo nedidelius kiekius žodynų, mokomosios ir grožinės literatūros. Kitą vertus tuo metu tokiai literatūrai nebuvo ir paklausos. Užsienio kalbų mokėjimas nebuvo vertinamas Sovietų Sąjungoje, o ir patys žmonės mokydamiesi netikėjo užsienio kalbų mokėjimo perspektyva.
Po 1991 metų visose mokymo įstaigose neregėtą pagreitį įgavo kalbų mokymasis. Būsimieji verslininkai suprato atsiveriant naujas galimybes. Kad užpildyti mokomosios literatūros vakuumą, šalia Vilniaus Universiteto bibliotekos buvo įsteigtas kopijavimo centras, rotaprintiniu būdu išleidęs tūkstantinius tiražus anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų mokymo priemonių. Tuomet nebuvo sutvarkyta teisinė bazė, todėl verslininkai stengėsi bet kokia kaina daryti biznį, neatsižvelgiant į autorines teises ir kitus civilizuotame pasaulyje suprantamus kultūringo verslo principus.
Po kelerių metų ėmė steigtis bendrovės, kurios pradėjo vystyti civilizuotą verslą. 1992 metais bendrovė „Neta” užmezgė darbinius santykius su Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto leidykla. Jos pavyzdžiu pasekė kelių Kauno Technologijos Instituto studentų įkurta bendrovė „Humanitas”. Bendrovė „Rotas” iš kopijuotų leidinių platintojų tapo originalių vadovėlių importuotoja. Per pastaruosius 13 metų daug kas bandė verstis šia veikla. Vienos bendrovės žlugo, kitos įsijungė į verslą. Pastaruoju metu užsienio knygų versle plačiausiai žinomos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!