Adaptacijos problemos

Adaptyvus elgesys apibrėžiamas kaip efektyvumas ar lygis, kuriuo asmuo patenkina savo amžiaus ir kultūrinei grupei keliamus reikalavimus. Yra išskiriama 10 adaptyvaus elgesio sričių: komunikacijos, savitvarkos, buities, socialinių įgūdžių, bendruomenės, savireguliavimo ir veiklos organizavimo, sveikatos ir saugumo, akademinių žinių taikymo, laisvalaikio leidimo bei darbo. Šiame darbe adaptacija nagrinėjama kaip pritapimo prie bendraamžių grupių ir kaip priklausymo poreikio mokykloje patenkinimas.
Ankstyvos mokymosi problemos, bendraamžių nepripažinimas, nepriėmimas į savo grupę gali būti viena iš daugelio deviacinio elgesio paskatų. Šis darbas kaip tik plačiau analizuoja tas išorinės dezadaptacijos rūšis, kurios pasireiškia destruktyviu elgesiu: agresyvumu ir narkotikų bei svaigalų vartojimu.
Rašant darbą, daugiausia buvo remtasi: I. Leliūgienės atlikta narkotinių medžiagų klasifikacija bei narkotikų vartojimo paplitimo ir priežasčių analize (Leliūgienė I. Socialinė pedagogika.- Kaunas: “Technologija”, 2003), R. Žukauskienės, R. Šimulionienės atliktais moksleivių agresyvaus elgesio tyrimais, Psichologija. T. 20, 1999, Psichologija. T. 17, 1997. Nr. 2), L. Rupšienės moksleivių nenoro mokytis priežasčių analize (Filosofija. Sociologija. 1999. Nr. 2), A. Suslavičiaus, G. Valicko vadovėliu “Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams”,- V., 1999 ir kt.
Nuo pat gimimo gyvename tarp žmonių, priklausome įvairioms socialinėms grupėms – šeimai, mokyklai, darbo kolektyvui, visuomenei ir t.t. Pagrindinis žmogaus siekis – surasti tarp kitų savo vietą, priklausyti. Jei jaučiamės priklausą, o tai reiškia – svarbūs ir reikalingi, mūsų elgesys bus pakankamai produktyvus, nes patenkindami savo siekį priklausyti, mes prisidedame prie visos grupės gerovės. Situacijos, kai to poreikio negalime patenkinti,nesijaučiame grupės dalimi, lemia mūsų prastą savijautą. Norėdami ją pataisyti, elgiamės ne visada priimtinai. Ypač tai aktualu kalbant apie jauną, nesusiformavusią asmenybę.
Tradiciškai adaptyvaus elgesio apibrėžimuose akcentuojami asmens savarankiškumas ir socialinė atsakomybė. Asmens savarankiškumą lemia gebėjimas tenkinti savo reikmes, rūpintis savimi, gebėjimas dalyvauti visuomenėje, naudotis jos ištekliais. Socialinę atsakomybę atspindi asmens gebėjimas suvokti socialinius lūkesčius, tam tikro elgesio tinkamumą konkrečiose situacijoje ir tinkamo elgesio motyvacija.
“Socialinę asmenybės adaptaciją charakterizuoja normos žinojimas, tų žinių panaudojimas veiklai planuoti ir motyvų diferencijavimas”1. Nuo tam tikro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!