Prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje (100-uko rašinys)

tautiečių liūdesį ir prarastojo rojaus ilgesį.
Kaip ir daugybę kitų inteligentų, karas privertė Antaną Garšvą, romano ,,Balta drobulė“
pagrindinį veikėją, pasitraukti į Vakarus. Emigranto lemtis nebuvo svetima ir pačiam A. Škėmai.
Galbūt todėl jam pavyko meistriškai atskleisti Tėvynės ilgesį dėl negalėjimo pritapti. Pagrindinį
romano veikėją užvaldo slegianti nuotaika, nes Amerikoje jis jaučiasi svetimas. Antanas Garšva save
lygina su akacijos krūmu, kuris persodintas negali priaugti svetimoje dirvoje. Amerikos visuomenei
rūpi tik pinigai, pasilinksminimai ir pigus blizgesys. Ne veltui Antanas Garšva save taptina su
Kristumi – inteligentas, kūrėjas nėra reikalingas šiai visuomenei kaip ir prieš tūkstančius metų
skelbęs Dievo žodį Jo sūnus. Veikėjo būseną, kai poetas jaučia, jog negali pritapti, atskleidžia ir jo
darbas: liftas važiuoja ,,up“ ir ,,down“ – veikėjas atitrūkęs nuo žemės, bet dangų pasiekti jam nevalia.
Garšva tarytum kybo tarp dviejų erdvių. Veikėjas pasmerktas vienatvei ir ilgesiui ir dėl jaučiamo
dvilypumo: Garšva mąsto lietuviškai, o priverstas gyventi angliškai kalbančioje visuomenėje. Ryšį su
tėviške, tauta leidžia pajusti tik motinos žiedas. Tačiau jį slepia baltos pirštinės – privalomas
liftininko aprangos elementas. Bukinanti aplinka, sistemos, kuri trokšta visus paguldyti į Prokrusto
lovą, niekinimas, liga, galimybės išreikšti save kaip poetą ir įrašyti savo vardą į literatūros istoriją
(Garšva nori tęsti Mažvydo darbą) nebuvimas verčia kūrėją vis grįžti mintimis į praeitį, kai Garšva
gyveno Lietuvoje. Literatūrinis koliažas, sąmonės srauto technika ir fragmentiškas pasakojimas
atskleidžia ne tik susikilusią ir sumišusią Garšvos asmenybę. Vis grįžtantys prisiminimai apie tėvus,
vaikystę, pirmąją meilę liudija gimtosios žemės ilgesį. Tėvynėje veikėjas užaugo, išgyveno pirmąsias
laimės ir nusivylimo akimirkas, ten pradėjo kurti. O gyvenimas svetimoje žemėje suteikia tik kančią,
verčia jausti slegiančią nuotaiką ir ilgesį.
Kitaip nei A. Škėmos veikėjas, M. Ivaškevičiaus pjesės „Išvarymas“ personažai paliko
Tėvynę savo noru. Ilgesį Lietuvai emigrantai pajunta tik tada, kai suvokia, jog realybė nepateisina jų
lūkesčių. Kurdamas savo pjesę M. Ivaškevičius mėnesį gyveno Londone, kur susitikinėjo su
lietuviais emigrantais. Savo veikėjų prototipus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!