Prarastos tėvynės ilgesys lietuvių literatūroje

Jausmai yra neatsiejama žmogaus kasdienybės dalis, o vienas iš stipriausių – tėvynės ilgesys. Adomas Mickevičius yra pasakęs, kad kaip reikia branginti tėvynę supranta tik tie, kurie jos netenka. Būtent taip atsitiko XX ,a. Lietuviams, kuriems laisva arba primestine valia teko palikti gimtinę. Netekę tėvynės rašytojai dažnai savo išgyvenimus perteikia kūriniuose. Gimtosios žemės ilgesio tema artima ir egzodo rašytojo, išeivio, Antano Škėmos kūrybai.
Žmogus, palikęs savo tėvynę, po kurio laiko ima jausti stiprų ilgesį ir norą įprasminti savo tautinę tapatybę. Juk tėvynė – tai vieta, kurioje užaugome, brendome, tai mūsų namai, kurie siejasi su daugybę prisiminimų. Tik namuose gali jaustis toks savas, o būnant toli nuo jų gyvenime trūksta pilnatvės. Dauguma Lietuvos išeivių laikui bėgant ėmė jausti norą įprasminti save, kaip lietuvį ir įprasminti gimtinę kūryboje. Ne išimtis vienas žymiausių egzodo literatūros atstovų – Antanas Škėma, romane „Balta drobulė“ aprašęs keltuvininko Antano Garšvos gyvenimo istoriją. Pagrindinis veikėjas panašus į patį rašytoja, dažnai net tapatinamas su juo: jie abu Antrojo pasaulinio karo metu paliko Lietuvą, ieškodami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!