Prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje (Mickevičius, Nėris) (100-uko rašinys)

nublokštos į svetimą žemę, patirtį.
lietuviškos dvasios ir tėvynės ilgesio. Nors poetas yra laikomas Lenkijos kūrėju ir rašė lenkiškai,
save jis vadino lietuviu, o Lietuvą – vienintele tėvyne, todėl jo lyriką galima priskirti lietuvių
literatūrai. XIX a. Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos, tačiau patriotinėmis romantizmo ir
nacionalizmo idėjomis gyvenanti tauta neketino pasiduoti priespaudai: Vilniaus universitete būrėsi
anticarinės jaunimo organizacijos. Už veiklą vienoje iš jų – Filomatų draugijoje – A. Mickevičius
buvo suimtas ir ištremtas iš Lietuvos. Blaškydamasis po Europą jis jautėsi lyg išvytas iš namų ir
labai ilgėjosi tėvynės. Tai įkvėpė kurti: ilgesį poetas išreiškė sonete „Akermano stepės“ (iš ciklo
„Krymo sonetai“). Sonete aprašoma klajūno, netekusio namų, naktinė kelionė. Sustojęs pasigrožėti
peizažu lyrinis subjektas išgirsta gervių klyksmą, kuris primena tėvynę. Klajoklio širdis atgyja, jis
įsiklauso tikėdamasis išgirsti „balsus iš Lietuvos“, iš prarastos ir pasiilgtos tėvynės, bet „niekas
nešaukia“. Tai sukelia gilų sielvartą. Tėvynės ilgesio tema plėtojama poemoje „Ponas Tadas“.
Poetas atkuria atmintyje išlikusius vaikystės prisiminimus – idilišką XIX a. pradžios Lietuvos
bajorijos gyvenimą. Gimtinės kraštovaizdis perteikiamas detaliais gamtos – pievų, upių, miškų –
aprašymais. Anot poemos pasakotojo, tėvynė žmogui svarbesnė net už sveikatą („Tėvyne Lietuva,
mielesnė už sveikatą!“), o tikrąją jos vertę žmogus supranta tik jos netekęs. Taip poezijoje
atskleisdamas asmeninius išgyvenimus A. Mickevičius akcentuoja iš gimtosios žemės ištremto
asmens kančią, nostalgiją ir liūdesį.
Tėvynės netekties tema išliko svarbi ir XX a.: apie tai rašė žymiausia XX a. poetė
neoromantikė, romantinės pasaulėjautos kūrėja Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė). Ji
poezijoje atskleidžia tėvynę palikusio, tautines vertybes išdavusio žmogaus kaltę bei ilgesį. S.
Nėries gyvenimas buvo itin dramatiškas: katalikiškas vertybes puoselėjusioje šeimoje užaugusios
poetės sprendimas atsisakyti senųjų įsitikinimų ir kurti socialiai angažuotą poeziją sukrėtė to meto
visuomenę, o įsitraukimas į komunistinę veiklą, dalyvavimas Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą
procese sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Savo veiksmų pasekmes S. Nėris suvokė tik įpusėjus
Antrajam pasauliniam karui*, pasitraukusi į Rusiją. Svetimoje šalyje poetė jautėsi lyg benamė,
kentė kaltę dėl išduotos tėvynės, ilgėjosi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!