Pelno mokesčio įstatymo apžvalga

 Pelno mokesčio įstatymas 2002-ųjų sausio 1 d. įsigaliojęs Pelno mokesčio įstatymas įtvirtino visą eilę naujovių, lyginant su Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu, kuris buvo taikomas iki tol. Anot Finansų ministerijos, įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti aiškią, suprantamą, į žinių visuomenės ir laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimą orientuotą įmonių pelno apmokestinimo tvarką. Pelno mokesčio įstatymo mokėtojai Pelno mokestį moka: • Lietuvos apmokestinamasis vienetas (juridiniai asmenys, įskaitant individualias įmones ir ūkines bendrijas); • užsienio apmokestinamasis vienetas (užsienio valstybėse įsteigti užsienio valstybių juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, taip pat bet koks kitas apmokestinamasis vienetas); • užsienio apmokestinamojo vieneto nuolatinė buveinė. Pelno mokesčio nemoka biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, pelno nesiekiantys vienetai, valstybė ir savivaldybės bei valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos. Įstatyme, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, nustatyta, kad Lietuvos apmokestinamojo vieneto bazė yra visos Lietuvoje ir užsienyje uždirbtos pajamos (pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, ir pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje), o užsienio apmokestinamojo vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos teritorijoje per nuolatines buveines uždirbtos pajamos, susijusios su užsienio vieneto veikla Lietuvoje bei užsienio vieneto "prie šaltinio", t.y. ne per Lietuvoje esančią nuolatinę buveinę, gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Įstatyme (4 str. 4 d.) išvardinta, kokios užsienio vieneto gautos pajamos apmokestinamos "prie šaltinio". Tarifai Nuo 2002 m. sausio 1 d. įtvirtinti tokie pelno mokesčio tarifai: 15 procentų mokesčio tarifu apmokestinama: • Lietuvos vieneto ir užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas (iki šiol buvo taikytas 24 proc. tarifas); • dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno (nuo 2003 m. sausio 1 d.). 10 procentų mokesčio tarifu apmokestinama: • užsienio vieneto pajamos "prie šaltinio". 13 procentų mokesčio tarifu apmokestinama: • smulkaus verslo vienetų (darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos neviršija 500 tūkst. Lt) apmokestinamasis pelnas. Iki šiol buvo taikytas 15 proc. tarifas. Be to, tie vienetai, kurių pajamos per paskutiniuosius 3 mokestinius laikotarpius neviršijo 100 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį, gali taikyti piniginį apskaitos principą (gali vesti supaprastintą apskaitą). Mokesčio dydžio nustatymas Įstatyme įtvirtinta supaprastinta apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka: • Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas = visos mokestiniais metais uždirbtos pajamos – neapmokestinamosios pajamos – leidžiami atskaitymai – ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai; • Užsienio vieneto apmokestinamasis pelnas, uždirbtas per nuolatines buveines = uždirbtos pajamos – neapmokestinamosios pajamos – ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai – atskaitymai, susiję su šių pajamų uždirbimu. Be to, apmokestinamos visos užsienio vienetų gaunamos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Leidžiami atskaitymai - visos faktiškai patirtos įprastinės vieneto veiklai sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti (įstatyme atsisakoma detalaus sąnaudų vardinimo). Įstatyme išvardinama, kokios pajamos yra neapmokestinamos, taip pat kokie yra ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai. Nusidėvėjimo skaičiavimas Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, pirmą kartą Lietuvoje mokestinei apskaitai nustatyti kitokie nei finansinei apskaitai ilgalaikio turto kaip leidžiamo ribojamo dydžio nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai. Suteikiama teisė atitinkamoms turto rūšims (nauji pastatai, įrengimai, automobiliai, kompiuterinė technika, nematerialus turtas) pasirinkti nusidėvėjimo metodą – tiesinį arba pagreitinto ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo (dvigubo balanso metodą). Taikant tiesinį metodą, turtas nudėvimas kasmet lygiomis dalimis. Taikant pagreitinto nusidėvėjimo metodą, pavyzdžiui, nustačius 3 metų normatyvą, pirmaisiais metais nudėvima 66 proc. turto vertės, o per kitus dvejus metus – likę 34 proc. Tokiu būdu pirmaisiais turto naudojimo metais, kai įsigijus ilgalaikį turtą labiausiai trūksta lėšų, į sąnaudas galima įtraukti didžiausią turto nusidėvėjimo dalį. Nuostolių perkėlimas Įstatyme įtvirtinta nauja mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimo tvarka. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, tai ši nuostolių suma gali būti perkeliama į kitus mokestinius metus. Perkelti galima ne ilgiau kaip penkis sekančius mokestinius laikotarpius. Atskira tvarka taikoma perkeliant nuostolius iš vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Šiuos nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip 3 sekančius mokestinius laikotarpius, be to, šie nuostoliai dengiami tik vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. Gerai, kad tokiu būdu įstatymas įgalina aiškią rizikos draudimo ("hedžingo") operacijų apskaitą. Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių (mokesčių mokėtojų ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo, kai dirbtinai padidinant nuolatinės buveinės nuostolius, sumažinamas apmokestinamasis pelnas. Vienetus reorganizuojant, likviduojant ar pertvarkant, taikomos specialios nuostolių perkėlimo taisyklės. Mokesčio deklaravimas Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų spalio 1 d. (iki šiol buvo pateikiama iki gegužės 1 d.). Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo dieną (buvo – kitą darbo dieną) po deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Tačiau ši nuostata bus taikoma tik apskaičiuojant 2002 metų pelno mokestį, t.y. 2003 metais. Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti pasirinktinai: • arba pagal praėjusių metų veiklos rezultatus; • arba pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą (sumokant per mokestinį laikotarpį ne mažiau kaip 80 procentų mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos). Avansinis mokestis mokamas kas ketvirtį, ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną (už paskutinį ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos). Dividendų apmokestinimas Įstatyme, tarp visų kitų naujovių, nustatyta konceptualiai nauja dividendų apmokestinimo tvarka, atitinkanti Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Dividendai, kaip ir paskirstytasis pelnas, apmokestinami 15 procentų pelno mokesčio tarifu. Įstatymo tikslas – siekti, kad tie patys dividendai nebūtų apmokestinami daugiau kaip vieną kartą. Tuo būdu įmonėje gauti jau apmokestinti dividendai kaupiami atskiroje (grynųjų dividendų) sąskaitoje, o tai pačiai įmonei išmokant dividendus, apmokestinama tik ta išmokamų dividendų dalis, kuri yra didesnė už jau sukauptų grynųjų dividendų dalį. Įstatyme taip pat įtvirtintas "dalyvavimo išimties principas", pagal kurį gaunami ir išmokami dividendai neapmokestinami, jeigu dividendus išmokanti arba dividendus gaunanti įmonė ne trumpiau kaip metus be pertraukų valdo daugiau kaip 10 procentų kitos įmonės akcijų (dalių, pajų). 13 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatos taikymas Nuo 2002 metų sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis LR pelno mokesčio įstatymas smulkiems verslo subjektams numato lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Šis įstatymas apibrėžia kriterijus, kuriuos atitinkanti įmonė gali taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nustato specialias sąlygas, kurias atitinkantys verslo subjektai negalės pasinaudoti šia pelno mokesčio lengvata. LR smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas smulkaus verslo subjektams priskiria įmones, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra ne didesnis kaip 9, o vidutinio verslo subjektams priskiriamos įmonės, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra ne didesnis kaip 49, t. y. smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas visiškai nesiejamas su įmonių gaunamomis pajamomis. Tačiau, vadovaujantis pasauline praktika, apmokestinimas yra glaudžiai susijęs ir su mokesčio mokėtojo gaunamomis pajamomis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad mokesčių atžvilgiu gautų pajamų dydis yra labai svarbus rodiklis, mokesčių įstatymuose reglamentuojant mokesčių lengvatas smulkiam ir vidutiniam verslui, kaip vienas iš kriterijų nustatoma atitinkama gaunamų pajamų riba, kurią viršijus mokesčių lengvatos minėtoms įmonėms netaikomos. Pelno (pajamų) mokesčio lengvatos smulkiam ir vidutiniam verslui buvo reglamentuotos ir LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme bei LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme. Taigi iki 2002 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys (įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas), kurių bendrosios pajamos (įplaukos) per mokestinį laikotarpį neviršijo 1 mln. litų ir vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršijo 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui (pajamoms) taikė 15 proc. pelno (pajamų) mokesčio tarifą vietoj kitiems juridiniams asmenims taikyto 24 proc. pelno (pajamų) mokesčio tarifo. Ši lengvata negalėjo būti taikoma juridiniams asmenims (įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas), kurie vertėsi alkoholinių gėrimų arba tabako gaminių prekyba, didmenine arba mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis). Šia lengvata negalėjo naudotis ir juridiniai asmenys (įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas), kurie teikė viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėjo alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius. Vienetai kuriems taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR pelno mokesčio įstatymui, pelno mokesčio lengvatos paliktos tik smulkiam verslui, t. y. nustatyti kiti kriterijai įmonėms, norinčioms taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Šiame įstatyme nustatyta, kad vienetų (juridinių asmenų), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 proc. mokesčio tarifą vietoj kitiems juridiniams asmenims taikomo 15 proc. pelno mokesčio tarifo. LR pelno mokesčio įstatyme neliko apribojimų įmonėms, besiverčiančioms vadinamąja neskatintina veikla, nustatyta LR Vyriausybės 1999 04 20 nutarime Nr. 441 "Dėl neskatintinos veiklos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams sąrašo", t. y. alkoholinių gėrimų arba tabako gaminių prekyba, didmenine arba mažmenine naftos produktų prekyba, taip pat teikiančioms viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėjančioms alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius. Šią pelno mokesčio lengvatą, t. y. 13 proc. pelno mokesčio tarifą, galės taikyti visi vienetai, atitinkantys minėtame įstatyme nustatytus kriterijus. Vienetai, norėdami taikyti lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą, vidutinį sąrašuose esantį darbuotojų skaičių apskaičiuos vadovaudamiesi Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 141 "Dėl darbo apmokėjimo statistinių ataskaitų patvirtinimo" patvirtintais Paaiškinimais darbo apmokėjimo ataskaitai "DA-03 metinė" pildyti. Įmonės, atsižvelgdamos į tai, ar jose darbuotojų kaita didelė ar nedidelė, pasirinks vieną iš paaiškinimuose nurodytų vidutinio darbuotojų skaičiaus nustatymo būdų. Vienetai kuriems netaikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas Siekiant užkirsti kelią vidutinėms arba stambioms įmonėms išvengti dalies mokesčių mokėjimo skaidant šias įmones į smulkias įmones, t. y. įmones, atitinkančias LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, šiame įstatyme nustatyta, kad lengvatinio 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalės taikyti: 1. tie vienetai, kurių dalyvis (savininkas) ar jo šeimos nariai yra kitų vienetų dalyviai (savininkai) arba atitinka 2 punkte ir (arba) 3 punkte nustatytus kriterijus; 2. tie vienetai, kuriuose tas pats dalyvis valdys daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, ir (arba) 3. tie vienetai, kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Taigi įmonė, kurios savininkas arba jo šeimos narys yra ir kitos įmonės savininkas, nors ir atitiks LR pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus, lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikyti negalės. Lengvatinio 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalės taikyti ir tos įmonės, kurios turės tą patį savininką arba savininkus. Lengvatinio pelno mokesčio tarifo negalės taikyti ir tokia personalinė įmonė, kurios savininkas arba jo šeimos nariai turės daugiau kaip 50 proc. kito juridinio asmens akcijų. Avansinio pelno mokesčio mokėjimas taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą Vienetai, atitinkantys LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, ir 2002 metais avansinį pelno mokestį pasirinkę mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, iki to mėnesio, kol pajamos neviršys 500 tūkst. litų, avansinį pelno mokestį galės mokėti taikydami 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Nuo to mėnesio, kurį pajamos viršys 500 tūkst. litų, avansinis pelno mokestis turės būti mokamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Šiuo atveju perskaičiuoti avansinį pelno mokestį ir teikti patikslintas avansinio pelno mokesčio deklaracijas LR pelno mokesčio įstatyme nenumatyta. Sumokant pelno mokestį pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją šiuo atveju (t. y. kai pajamos mokestiniais metais viršijo 500 tūkst. litų) turės būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Pasirinkus avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, jeigu praėjusiais metais vienetas atitiko LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, avansinis pelno mokestis galės būti mokamas taikant lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Tačiau jeigu pasibaigus metams paaiškės, kad einamaisiais metais mokėtojas nebeatitiko nurodytų kriterijų, mokėdamas pelno mokestį pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją turės taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Mokesčio mokėtojas, 2003 metais avansinį pelno mokestį pasirinkęs mokėti pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą ir numatęs, kad atitiks LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, iki to mėnesio, kol pajamos neviršys 500 tūkst. litų, avansinį pelno mokestį galės mokėti taikydamas 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Tačiau jeigu ši riba bus viršyta, mokesčio mokėtojas turės pateikti patikslintas avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir taikydamas 15 proc. pelno mokesčio tarifą sumokėti papildomą mokesčio sumą bei delspinigius LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nusidėvėjimo skaičiavimas 13 proc. pelno mokesčio tarifą taikantiems vienetams Siekiant skatinti smulkų verslą, LR pelno mokesčio įstatyme nustatyta dar viena lengvata smulkioms įmonėms. Pagal šio įstatymo nuostatas smulkioms įmonėms suteikiama laisvė pasirinkti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, t. y. vienetai (juridiniai asmenys), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų bei kurie neatitinka kriterijų, pagal kurios šiems vienetams negali būti taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas, ilgalaikio turto grupėms galės patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus. Atsižvelgdamos į tai, smulkios įmonės pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų galės atimti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, apskaičiuotas pagal nusistatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Ši nuostata taikoma visam ilgalaikiam turtui, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus. Taigi minėtos įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, savo nuožiūra galės taikyti ir finansinėje apskaitoje taikomus ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taip pat ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, nustatytus LR pelno mokesčio įstatyme. Smulkios įmonės, apskaičiuodamos pelno mokestį, ilgalaikio turto grupėms galės nustatyti vienerių metų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Atsižvelgiant į tai, smulkioms įmonėms, įsigijusioms ilgalaikį turtą, suteikiama teisė apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų iš karto atimti sąnaudas, patirtas šiam turtui įsigyti, t. y. šias sąnaudas iš karto priskirti ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams. Pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant vieną iš dviejų būdų: tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodą. Taigi smulki įmonė, įsigijusi turto, kurio grupei LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje leidžiama nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti taikant dvigubo balanso metodą, ir nustačiusi šio turto grupei dvejų metų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvą, galės šį turtą nudėvėti arba amortizuoti taip pat per vienerius metus: Mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo suma = turto įsigijimo kaina x nusidėvėjimo koeficientas Nusidėvėjimo koeficientas = 1/ turto nusidėvėjimo laikas x 2 Pasirinkus turto grupei dvejų metų nusidėvėjimo normatyvą: mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo suma = turto įsigijimo kaina x ½ x 2 Atsižvelgiant į tai: mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo suma = turto įsigijimo kaina Pažymėtina, kad pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas vienetas, pasirinkęs viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti tiesiniu metodu, gali šio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po jo naudojimo pradžios, kitais atvejais, t. y. skaičiuojant nusidėvėjimą arba amortizaciją tam tikroms ilgalaikio turto grupėms pasirinkus dvigubo balanso metodą, įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, tačiau įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos pradedama nudėvėti arba amortizuoti nuo kito mokestinio laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai, mokesčio mokėtojas galės įvertinti, kurį iš nusidėvėjimo arba amortizacijos metodų jam palankiau pasirinkti, ar visoms ilgalaikio turto grupėms nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti tiesiniu metodu, ar skaičiuojant nusidėvėjimą arba amortizaciją tam tikroms ilgalaikio turto grupėms, kurioms Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje numatyti tiek tiesinis, tiek dvigubo balanso metodas, pasirinkti dvigubo balanso metodą. Straipsniai: ELTA: Mažoms įmonėms - nulinis pelno mokesčio tarifas Vyriausybė ketina pritarti Seimo narių Birutės Vėsaitės ir Sauliaus Lapėno parengtoms pataisoms ir įmonėms, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 10 bei mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų, nuo ateinančių metų pradžios taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą. Šiuo metu mažoms įmonėms taikomas 13 proc. tarifas. Projekto autoriai tikina, kad pelno mokesčio įstatymo pakeitimo tikslas - sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, atsisakant pelno mokesčio labai mažoms įmonėms, tarp jų ir individualioms, kuriose dirba iki 10 žmonių. "Tokios įmonės atlieka ne tik ūkinę, bet ir tam tikrą socialinę funkciją - įdarbina dažniausiai savininką ir jo šeimos narius, mažina socialinės paramos poreikį. Be to, sukuria naujų darbo vietų privačios iniciatyvos pagrindu, didina pajamas į savivaldybių ir valstybės biudžetus, sudaro prielaidas formuotis vidutiniškai pasiturinčiam piliečių sluoksniui", - tikina pataisos rengėjai. Parlamentarai primena, kad nuo 2001 m. iki 2003 m. buvo išregistruota 17,559 tūkst. individualių įmonių. Susirūpinimą kelia tai, kad vien per pirmuosius 2003 metų mėnesius buvo išregistruota 4,2 tūkst. įmonių. Prognozuojama, kad priėmus siūlomą įstatymo pataisą, labai smulkios įmonės bus atleistos nuo pelno mokesčio, todėl padidės jų konkurencingumas, atsiras prielaidos jų plėtrai, supaprastės veiklos sąnaudų apskaita. Siūloma pataisa atitinka Europos mažųjų įmonių Chartijos dvasią. Tikimasi, kad projektas užtikrins palankesnes verslo sąlygas pradedantiems ir smulkiesiems verslininkams bei paskatins verslo plėtrą Lietuvoje. Įstatymo pataisą, kurią trečiadienį svarstys Vyriausybė, siūloma taikyti nuo 2004 metų. Europos teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad 1997 m. gruodžio 1 d. Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovai priėmė rezoliuciją, patvirtinusią elgesio kodeksą verslo apmokestinimo srityje. Rezoliucijoje akcentuojama, kad tam tikrais atvejais konkurencija mokesčių pagalba, nustatant gerokai mažesnį mokesčių tarifą (įskaitant ir nulinį) nei paprastai taikomi valstybėje, gali būti žalinga. Paskirstomojo pelno apmokestinimas 2002 ir 2003 metais Apskaitos ir mokesčių apžvalga, Kristina Bartusevičienė, 2002 03 Vėl atėjo laikas, kai investuotojai laukia, kad atsipirktų jų investicijos, ir skaičiuoja būsimą pelną iš jų valdomų įmonių dividendų. Pagal 2000 07 13 Akcinių bendrovių įstatymą Nr. VIII-1835 bendrovių finansinė atskaitomybė turi būti patvirtinta ir pelnas paskirstytas per keturis mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, t. y. iki 2002 m. gegužės 1 d. Tačiau prieš skubant skirti pelną dividendams, verta pasvarstyti, ar juos mokėti šiemet, ar palaukti 2003 m., nes naujasis Pelno mokesčio įstatymas nustato skirtingas apmokestinimo taisykles 2002 ir 2003 metais paskirstomam pelnui. Įmonėms mokamų dividendų apmokestinimas Seimui priėmus 2001 12 20 Pelno mokesčio įstatymą Nr. IX-675, kuris galioja nuo 2002 m. sausio 1 d., nuo 2003 m. įmonėms išmokėtų dividendų valstybės biudžetui reikės mokėti 15 proc. mokestį. 2002 m. numatytas pereinamasis laikotarpis, ir išmokamiems dividendams vis dar bus taikomas 29 proc. mokesčio tarifas. Be to, nuo 2002 m. išmokėtų dividendų išskaičiuotas mokestis (tarifas – 29 proc.) mažins pelno mokestį, mokamą tik 2003 m. spalio mėn. (tarifas – 15 proc.), todėl, apsisprendus mokėti dividendus, reikės papildomų lėšų biudžetui kredituoti. Ankstesnė, pereinamojo laikotarpio ir nauja dividendų apmokestinimo tvarkos palygintos lentelėje. Ankstesnio ir naujo dividendų apmokestinimo palyginimas Metai, kuriais mokami dividendai 2001 m. už 2000 metus 2002 m. už 2001 metus 2003 m. (akcininkas valdo mažiau kaip 10% akcijų) Pelnas 1000 1000 1000 Įmonės pelno mokestis už praėjusius metus (1000 x 24%) - 220,4 = 19,6 1000 x 24% = 240 1000 x 15% = 150 Pelno mokestis nuo dividendų 760 x 29% = 220,4 760 x 29% = 220,4 760 x 15% = 114 Grynieji akcininko dividendai 760 - 220,4 = 539,6 760 - 220,4 = 539,6 760 - 114 = 646 Mokesčių suma, sumokama tais metais 19,6+ 220,4 = 240 240+ 220,4 = 460,4 150 + 114 = 264 Ateinančiais metais įmonė atgauna iš biudžeto* 0 (220,4) (114) Bendra mokesčių suma 240 460,4 - 220,4 = 240 264 - 114 = 150 * Įmonė atima 2002 m. mokamą dividendų mokestį (29%) iš pelno mokesčio už 2003 m. (15%). Pagal Pelno mokesčio įstatymo 58 str. 5 dalį Lietuvos ir užsienio vienetų (įmonių) iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai 2002 m. apmokestinami taikant 29 proc. pelno mokesčio tarifą, šiems dividendams netaikomos įstatymo 33 str. 2 dalies ir 34 str. 2 dalies nuostatos, numatančios išimtis akcininkams, valdantiems daugiau kaip 10 proc. įmonės akcijų. Svarbu, kad 2002 m. išmokant dividendus iš jų išskaičiuojamu 29 proc. mokesčiu bus galima sumažinti pelno mokestį, mokamą ne už 2001 m., kaip pagal anksčiau galiojusią tvarką, o tik už 2002 m. Taigi, išmokėdamos dividendus 2002 m., įmonės turės sumokėti ir 24 proc. pelno mokestį už 2001 m., ir 29 proc. dividendų mokestį. Tam, kad atgautų jau sumokėtą dividendų mokestį, įmonės turės uždirbti beveik dvigubai daugiau apmokestinamojo pelno 2002 m., nes 29 proc. dividendų mokestis bus atimamas iš 15 proc. pelno mokesčio. Tačiau gerai yra tai, kad jei pelno mokestis už ateinančius metus bus mažesnis nei sumokėtas mokestis nuo dividendų, susidariusį skirtumą bus galima perkelti penkerius metus į priekį. Naujoji dividendų mokesčio atėmimo iš pelno mokesčio tvarka turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Išmokėjus dividendus nebereikės keisti ankstesnių metų pelno mokesčio deklaracijų, tačiau teks kredituoti biudžetą. Naujoji tvarka bus naudinga įmonėms, prisitaikiusioms investicijos lengvatą ir nemokėjusioms pelno mokesčio už 2001 m. Papildomų išlaidų patirs įmonės, kurių akcininkai yra užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys. Pelno mokesčio įstatymo 33 str. 3 dalyje nustatyta: "jei vienetas paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!