Žmogaus privatus gyvenimas – baudžiamojo įstatymo saugoma teisinė vertybė

Žmogaus privatus gyvenimas – tai kiekvieno individo teisė gyventi taip, kaip jam norisi, būti apsaugotam nuo savavališko kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, šio gyvenimo detalių kėlimo į viešumą. Tai sritis, kuri būtent dėl savo grynai asmeninio, emocinio pobūdžio negali būti formalizuota, apibrėžta privalomomis vykdyti taisyklėmis. Tam tikra išimtis – Santuokos ir šeimos kodeksas, Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios giminystės ryšiu susietų asmenų turtinius santykius, ir kai kurie kiti įstatymai.
Žmonių elgesį dažniausiai lemia jų psichologija ir visuomenėje vyraujančios dorovinės normos. Žmogus nėra vien tik visuomenės sraigtelis; jis, be profesinės ar gamybinės veiklos, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, egzistuoja ir kaip laisvas, autonomiškas individas, tam tikra prasme nepriklausomas nuo visuomenės, valstybės, kitų žmonių.
Toks nepriklausomumo garantas yra Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybė ir konfidencialumas, susirašinėjimo, pokalbių telefonu, telegrafo pranešimų, kitokio susižinojimo slaptumas, garbės ir orumo pripažinimas ir gerbimas.
Galima konstatuoti, kad mūsų Konstitucijoje numatyta gana plati asmens privataus gyvenimo neliečiamumo sritis ir detaliai reglamentuojama, kokiais atvejais gali būti renkama informacija apie asmens privatų gyvenimą.
Darbo tikslas – išanalizuoti asmens privataus gyvenimo apsaugos reguliavimo ypatumus LR BK.
Teisės į privatų gyvenimą apsauga visuomenės informavimo srityje Lietuvos Respublikos įstatymuose šiuo metu gana detaliai reglamentuojama, tačiau dar nėra visiškai įgyvendinti jos apsaugos mechanizmai, trūksta patirties ir pilietiškumo, negausi teismų praktika. Svarbi kliūtis, įgyvendinant šią teisę, yra nepakankamai susiformavusi teisinė sąmonė, nesugebėjimas identifikuoti privatumo pažeidimus.
Šiuo metu Lietuvoje visuomenės informavimas yra viena iš problemiškiausių sričių, kur yra didžiausios galimybės pažeisti asmens privatumą. Teisinis informacijos ribojimas, siekiant žmogaus teisę į privatų gyvenimą, jo garbę ir orumą, dažnai yra įvardijamas kaip cenzūra. Ypač aktualus yra teisinis švietimas, nes akivaizdu, kad visuomenei nepakanka informacijos šioje srityje. Dažnai net ir su šiurkščiausiais asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą faktais susitaikoma, nes žmonės ne visada suvokia, kad jų teisės yra pažeidinėjamos, ir nežino, kaip jas apginti.
Darbo metodai – teorinės literatūros analizės, sisteminė ir loginė analizė.
1. ASMENS...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!