Teisinė atsakomybė kaip procesas: pozityvioji ir negatyvioji teisinė atsakomybė

Šiame rašto darbe nagrinėsiu pozityviąją ir negatyvioji, arba retrospektyvi, teisinė atsakomybe, teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys ir t.t. Stengsiuos viska išdėstyt šią pasirinkta temą remdamasis A. Vaišvila, P. Čiočio teiginiais, bei išdėstymais.
Teisinės atsakomybės poreikis kyla iš asmens naudojimosi subjektinėmis teisėmis. Kadangi savo teisėmis asmuo naudojasi ne šalia visuomenės, o visuomenėje, tai jis darosi pavojingas kito asmens teisėms, o kartais - ir pats sau. Pavyzdžiui, naudodamasis subjektine teise steigti ir eksploatuoti odų apdirbimo įmonę, asmuo kelia grėsmę kitų žmonių sveikatai (ekologinė grėsmė), o naudodamasis teise vairuoti automobilį, darosi pavojingas ne tik kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, bet ir pats sau. Čia negalioja Romos teisės principas: neminem laedit, qui sua jure utitur (niekam nekenkia tas, kas naudojasi savo teisėmis).
Pozityvioji teisinė atsakomybė - tai ne tik žinojimas, kaip reikia elgtis artimo teisės atžvilgiu naudojantis teisėmis, bet ir žinojimas, kodėl šitai reikia daryti ir kokių teisių praradimą reikš atsisakymas vykdyti pareigas. Ši teisinės atsakomybės forma rodo dvasinę, socialinę asmens brandą, gebėjimą suvokti, kad jis gyvena visuomenėje ir žino, ką reiškia joje gyventi.
Ir vis dėlto pozityvioji atsakomybė yra ne moralinė, o teisinė, nes ji suponuoja pareigų vykdymo privalomumą, garantuojamą valstybės prievarta: jeigu pareiga atlyginti padarytą žalą nebus vykdoma savanoriškai, tai pozityvioji atsakomybė būtinai virs negatyviąja — žalos atlyginimas bus išieškomas valstybės prievartos priemonėmis. Ši valstybinės prievartos taikymo galimybė yra pakankama, kad būtinybės elgtis pagal teisių ir pareigų pusiausvyrą suvokimas būtų praktiškai reikšmingas.
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ KAIP PROCESAS POZITYVIOJI TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
Visuomenėje dažniausiai negalima naudotis teisėmis vienaip ar kitaip nekeliant grėsmės kito teisėms. Subjektinė teisė gali būti ne bet koks leidimas, o tik toks, kuriuo naudojantis gali kilti grėsmė kito teisėms ir kuris įpareigoja tam tikrai pareigai. Kas nekelia grėsmės kito teisei, tam nereikia ir leidimo, nes tai būtų beprasmiška. Leidimas skaityti knygą, sakėme, nėra subjektinė teisė tik todėl, kad skaitymu negalima pažeisti kito asmens teisės....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!