Pelno mokesčio įstatymas

Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinamos naujos, anksčiau Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme nevartotos sąvokos: apmokestinamasis vienetas, išvestinė finansinė priemonė, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas, susiję asmenys, vienetų grupė, pelno nesiekiantis apmokestinamasis vienetas, kontroliuojamasis vienetas, pozityviosios pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, Lietuvos Respublikos teritorija, tikroji rinkos kaina. Pažymėtina, kad, remiantis apmokestinamojo vieneto sąvoka, prievolė mokėti pelno mokestį Pelno mokesčio įstatyme numatytais atvejais gali atsirasti bet kokiai veiklos organizavimo ar vykdymo formai. Jei mokesčio mokėtojo sąvoka būtų apibrėžta remiantis tik Lietuvos teisės aktuose nustatytomis verslo organizavimo formomis, liktų neįtrauktos į pelno mokesčių mokėtojų sąrašą tos verslo organizavimo ar vykdymo formos, kurios veikia kitokiais užsienio valstybių teisės aktų nustatytais būdais ir tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kuriame juridiniai asmenys yra ir individualios įmonės, ir ūkinės bendrijos, šių įmonių pelnas bus apmokestinamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Įstatyme nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos pasaulyje uždirbtos pajamos: pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, ir pajamos, kurių šaltinis ne Lietuvos Respublikoje. Į šias pajamas gali būti įskaitomos ir Lietuvos vieneto kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosiomis laikomos pajamos. Šiame įstatyme pozityviosiomis pajamomis laikomos visos kontroliuojamojo apmokestinamojo vieneto, įregistruoto tikslinėse teritorijose, pajamos ar jų dalis įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo apmokestinamojo vieneto pelną skaičiui.
Jei užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, jo pajamos apmokestinamos tuo atveju, jei yra uždirbtos per nuolatinę buveinę.
 pajamas ir sąnaudas pagrindžiančių dokumentų;
 neapmokestinamų pajamų;
 mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimo;
 neleidžiamų atsiskaitymų sąrašo nustatymo;
 dividendų apmokestinimo tvarkos;
 pajamų apmokestinimo;
 mokesčių administratoriaus teisių (pvz. teisės koreguoti susijusių asmenų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, neatitinkančias tikrosios rinkos kainos).
2. Reprezentacija pelno mokesčio požiūriu
Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnyje pateikiamas reprezentacinių sąnaudų apibrėžimas: reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!