Teisės ir įstatymas

Teisės literatūroje kartais kaip vienas iš įstatymai požy­mių nurodomas jos bendrumas: įstatymas esanti bendrojo pobūdžio elgesio taisyklė. Jeigu šitaip būtų, tai individuali įstatymas negalėtų pretenduoti būti teisinė.
Tautos arba kompetentingų valstybės institucijų sukurta ar sankcionuota, formaliai apibrėžta visuotinai privalomo elgesio taisyklė, kurios vykdymas garantuoja­mas santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Nurodyti teisės požymiai (norminamasis pobūdis, formalus apibrėžtumas, visuotinis privalomumas ir jo garantavimas abi­puse nauda bei valstybės prievarta, sistemingumas) yra for­malūs. Todėl gali kilti klausimas, kaip jie santykiauja su anks­tesniuose teisės apibrėžimuose nurodytais turiningaisiais tei­sės požymiais: laisve, lygybe, teisingumu, ar formalieji požy­miai nepaneigia turiningųjų.
Darbo tikslas išanalizuoti teisės ir jos išraiškos formos įstatymų požymių santykius.
Darbo objektas – teisės ir įstatymas.
3. Išnagrinėti teisės ir įstatymo sąveika demokratinėje visuomenėje socialinių normų sistemos kontekste.
Darbe naudojamasi istoriniu lyginamuoju, sistemininės analizės logikos ir kitais tyrimo metodais.
1.Įstatymas kaip teisinio reguliavimo priemone
Įstatymai yra teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuo­meninio santykio modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės. Tai lemia ypatingą jų vietą plėtojantis teisei. Nors sakė­me, kad iš minėtų trijų teisinės būties lygmenų nereikia išskirti ku­rio nors vieno kaip pagrindinio, svarbiausio (tik visi kartu jie suda­ro gyvąją teisėj, tačiau įstatymai, anot R. Z. Lifsico, yra, juridiškiausias", matomiausias teisės elementas.1
Šiame teisės objektyvizavimosi tarpsnyje teisė, minėta, organiškai iš vidaus susivienija su valstybe (valstybine valdžia), iš kurios ji gauna visuotinį privalomu­mą ir to privalomumo garantą. Teisė tada pasirodo ne tik kaip elgesio taisyklė, bet ir kaip visuotinai privaloma taisyklė. Šitaip ji įgyja galią tiesiogiai veikti socialinį žmonių elgesį.
Teisininkai dėl profesijos ypatumų pirmiausia turi reikalą su teise ne kaip su procesu, o kaip su teisės normomis. Tai ir yra psicholo­ginis pagrindas, dėl kurio linkstama laikyti įstatymas pagrindi­niu teisės lygmeniu — šitaip atsiranda ir gyvuoja normatyvistinė tei­sės samprata, tapatinanti teise, su viena jos stadija - teisės normo­mis. Todėl teisės praktikos požiūriu įstatymai lieka ypatinga tei­sės tapsmo stadija, koncentruota teisės esmės išraiška.2
Kadangi pozityviosios įstatymas išreiškia glaudų teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!