Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos

4 tema. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos

1. Baudžiamųjų įstatymų struktūra.

Pagrindinis baudžiamasis įstatymas suskirstytas į dvi dalis – Bendrąją ir Specialiąją

BK yra Kodekso priedas.

Toks skirstymas yra objektyviai pagrįstas ir leidžia ne tik surasti tinkamą teisės normą, bet ir nustatyti jos ryšį su kitomis BK įtvirtintomis teisės normomis.

BK – tai teisės aktas, turintis vidinį vientisumą ir apimantis tarpusavyje susietų normų visumą. Kiekvienas BK straipsnis turi savarankišką reikšmę ir kartu yra sudedamoji visumos dalis

Nė vienas BK straipsnis negali kartoti kito straipsnio arba prieštarauti jam.

BK straipsniai nuosekliai numeruojami.

Baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad baudžiamosios teisės normos negalima tapatinti su baudžiamojo įstatymo straipsniu

Baudžiamasis įstatymas yra baudžiamosios teisės normos (turinio) išraiškos forma.

2. Baudžiamosios teisės normos samprata, šių normų rūšys.

Baudžiamosios teisės norma yra pirminis šios teisės šakos elementas, kuriam būdingi visi teisės teorijoje skiriami normos požymiai:

○Bendrojo ir privalomojo pobūdžio taisyklė:

•Ją nustato kompetentinga valstybės institucija

•Ji adresuota grupei asmenų, kuriems būdingi rūšiniai požymiai

•Ji skirta tam tikram santykiui ir įgyvendinama kiekvieną kartą, kai atsiranda joje numatyta situacija ar aplinkybės;

•Jos nevykdymas užtraukia valstybės prievartos priemonių taikymą

Pagal normos turinį baudžiamosios teisės normos gali būti skirstomos į:

○Draudžiamąsias, kurios nustato teisinio santykio subjektui draudimą elgtis tam tikru būdu, pvz., BK 65 str 2 d nustatyta, kad „draudžiamas dvigubas bausmių keitimas“

○Įpareigojamąsias, kurios nustato teisinio santykio subjektui pareigą elgtis tam tikru būdu, pvz., BK 56 str nustatyta, kad „pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė“

○Įgalinamasias, kurios suteikia teisinio santykio subjektui galimybę elgtis tam tikru būdu, garantuotą kito subjekto atitinkama pareiga, pvz., BK 47 str 8 d nustatyta, kad „ jeigu asmuo vengia savo noru susimokėti baudą ir nėra galimybių jų išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu“

○Leidžiamąsias, kurios leidžia teisinio santykio subjektui elgtis tam tikru būdu, pvz., BK 28 str 1 d nustatyta, kad „asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!