Civilinis ir baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) statutus

Mano pranešimo tikslas yra atskleisti civilinio ir baudžiamojo proceso ypatumus pagal LDK statutus. Remdamasi publikuotais istorijos šaltiniais ir mokslo darbais, bandysiu išryškinti teisinio įrodinėjimo priemones, teismo sprendimo ir nuosprendžio vykdymo problemas.
Iki pat Pirmojo Lietuvos Statuto įsigaliojimo apie bylų teismuose, svarstymo eigą, sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą bei reikalavimus proceso dalyviams buvo žinoma iš paskirų privilegijų, 1468m. Kazimiero teisyno, taip pat iš miestų teisės normų. Kadangi to meto visuomenė buvo susiskirsčiusi į luomus, tai ir teismo procesą byloje dažnai lėmė ne tik teisės reguliuoto santykio pažeidimas, bet ir konkretaus pažeidėjo padėtis to meto luominės visuomenės hierarchijoje. Teismo proceso ypatybes lėmė ir kitos tuo metu kitaip suvoktos visuomenės vertybės, t. y. ne vien materialinės ir politinės, bet ir moralinės. Lietuvos Statutų kai kuriuose artikuluose randama neatribotų materialinės ir proceso teisės normų. Todėl teismo proceso skirstymas galiojant Lietuvos Statutui XVI a. ir XVII a. pagal civilinių ar baudžiamųjų bylų pobūdį yra sąlyginis. Šis procesų atsidalijimas ima ryškėti tik XVIIIa. 2 pusėje. Teismas bylos neaiškino, o sprendė formaliai. Iki pat XVI a. pradžios teismas nebuvo atskirtas nuo administracijos.[1, p. 198] Pavieto teismuose baudžiamosoms ir civilinėms byloms nagrinėti taikytas rungimosi procesas numatė kelti bylą tik pagal nukentėjusiojo skundą.
Sprendžiant žemės ginčą, kiekviena šalis turėjo pristatyti 18 liudytojų iš vietinių kaimynų. Teismas spręsdavo, kurios šalies liudytojus apklausti. Pirmenybę turėjo šalis, galinti pagrįsti savo pretenzijas dokumentais. Tokiu atveju priešinga šalis parinkdavo 6 liudytojus, kurie ir būdavo apklausiami. Liudytojus parinkdavo tokius, kurie, šalies manymu, mažiausiai gali pasakyti faktų priešingos lyties naudai. Jeigu jie faktų nepatvirtintų, reikėjo pristatyti 18 naujų liudytojų. Čia pat yra ir formalus įrodymas. LDK reikėjo surinkti aritmetinį liudytojų parodymų skaičių. Teismas turėjo nuspęsti, kuri šalis turi prisiekti arba kurios liudytojai turi būti apklausti, tai ir yra lažybos. Teismas įrodymų nerinko.
Pagal Pirmąjį Lietuvos Statutą, civilinės bylos procesas prasidėdavo atitinkamo teismo šaaukimu bylos dalyviams po to, kai pateiktas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!