Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teismų sistema

Neakivaizdinio sk.
1-o kurso, POL BN 5-11 gr.
Tikrino: dėst. K BULOTAS
Vertinimas: …………………
Kaunas, 2005
ĮVADAS
Teisinės sistemos formavimasis - tai ilgas istorinis proesas, prasidėjas jau seniausiose civilizacijose.
Kiekvinos teisinės valstybės vienas iš pagrindinių aributų yra teismai bei jų sistemos. Šiuolaikinėje valstybėje teismai yra savarankiški bei nepriklausomi, nors ir susiję su įstatymų leidžiamąja bei vykdomąja valdžiomis.
Dabartinėje Lietuvos Respublikoje veikianti teismų sistema apima visus teismus, nurodytus LR Konstitucijos IX skirsnyje: tai keturių grandžių bendrosios kompetencijos teismai, t.y., Apylinkės teismai, Apygardos teismai, Apeliacinis teismas, bei Aukščiausiasis teismas, bei specializuoti administraciniai teismai, t.y. Apygardų administraciniai teismai, bei Vyriausias administracinis teismas. Tačiau LR Konstitucijos 111 straipsnis numato, kad gali būti įsteigti ir kitokie specializuoti teismai, kartu pabrėžiama, kad taikos metu, negali būti steigiami teismai su ypatingais įgaliojimas.
Visų šių teismų šaknis galime aptikti jau Lietuvos Dižiojoje Kunigaikštystėje.
Šiame referate apžvelgsiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų organizavimo ir veikimo principus ir pabandysiu išvesti paraleles tarp tais laikais veikusių bei dabar esančių teismų.
LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TEISMŲ SISTEMOS APŽVALGA
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo XIII – XVIII amžiaus raidoje buvo du esminiai teismų sistemos formavimosi periodai. Pirmuoju, trukusiu nuo XIII amžiaus iki XVI amžiaus reformų, aukščiausiojo teismo ir teisėjo valstybėje funkcijas turėjo valdovas.
Antruoju periodu, prasidėjusiu nuo 1447 metų bendravalstybinės žemės privilegijos, kai susiformavo bajorų luomo teismai ir pasibaigusiu 1581 metais, įsteigus Vyriausiąjį Lietuvos Tribunolą, teismų funkcija buvo išskirta iš valdovo kompetencijos ir tapo savarankiška teismine valdžia.
Pirmame periode, iki 1564 m. teismų reformos, teismai buvo atskiri kiekvienam luomui. Valstiečiai anksčiau turėjo savo teismus, kurie palengva išnyko, ir valstiečių teisėjais pasidarė tie, kurie valdė dvarą. Taigi valdovo dvaruose teisė vietininkai, o bajorų dvaruose – bajorai.
Dvasininkai, miestiečiai ir žydai turėjo savo atskirus teismus. O bajorai nuo seno priklausė Didžiojo Kunigaikščio teismui. Bet kadangi pats kunigaikštis negalėjo išspręsti visų bylų, tai paprastai bajorus teisdavo jo paskirti urėdai – vietininkai, seniūnai ar vaivados. Ju sprendimus buvo galima apskųsti Didžiajam Kunigaikščiui, kuris tais atvejais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!